Su teismo sprendimu, antstoliu, policija atvykę įvairių būtinų instancijų specialistai kaip ir anksčiau į butą nebuvo įleisti. Teko kviesti durų atrakinimo meistrą.
Tuomet 84 metų moteris ėmė aiškinti, kad nieko neįsileis, nes esą nebuvo kviečiama į teismus ir apie jo sprendimus nieko nežino. O jokio šlamšto jos bute esą nėra – tai geri ir jai reikalingi daiktai, jos viso gyvenimo turtas. Dar yra kailinių ir kitokių drabužių, kuriuos atidavė į Izraelį išvykę draugai.
Tačiau šįkart moters aiškinimų jau niekas nebeklausė, nes su ja veltui daugybę kartų buvo bandoma susitarti geruoju.
Darbininkai kopėčiomis pasiekė antrajame aukšte esantį dviejų kambarių butą, išėmė langą ir su specialiomis apsaugos priemonėmis kibo į darbą.
Pajudinus per dešimtmečius kauptą šlamštą, ir laiptinėje, ir gatvėje pasklido nepakenčiamas dvokas. Iš buto į šiukšlių konteinerius keliavo lentos, dėžės, nežinia ko prigrūsti plastiko maišeliai, stikliniai ir plastiko buteliai, skardinės nuo įvairių konservuotų maisto produktų, skudurai...
Viskas – supuvę arba apipuvę. Darbininkai sakė, kad buto grindys buvo peršlapusios, kai kur telkšojo puvėsių balos, skleisdamos nepakenčiamą smarvę, skraidė daugybė musių. Sukaupto šlamšto krūvos kambaryje kai kur buvo pasiekusios net lubas.
Problemos šiame name tęsėsi daugiau kaip dešimt metų. Kaimynai prirašė daugybę skundų namo administratoriui, savivaldybei, policijai, visuomenės sveikatos centrui.
Pernai vasarį seniūnaičiui šiaip ne taip pavyko prisišaukti specialią iš įvairių institucijų atstovų sudarytą komisiją, kad specialistai susipažintų su situacija.
Tąkart kaip įprasta šeimininkė durų neatidarė, kad ir kaip stipriai į jas buvo beldžiama.
Surašius aktą kreiptasi į teismą, kad būtų galima patekti į butą jėga.
„Reikėtų čia pagyventi, kad pajustumėte, ką mes turime ištverti. Negalime atidaryti langų, ypač vasarą, nes dvokas smelkiasi į kitus butus. Ką ir kalbėti apie koridorių – sienomis laipioja didžiuliai tarakonai. Naikiname juos visokiais chemikalais, barstome chloro kalkių. Ta moteris nuolat tempia pilnus maišus į namus, matome, kaip ji rausiasi konteineriuose. Keli namo vaikai buvo susirgę salmonelioze – kas žino, gal užkratas buvo jos bute. Į mūsų prašymus apsitvarkyti ji visiškai nereaguoja. Kreipėmės pagalbos į sūnų. Jis jau net į motinos butą neužeina, abu pasikalba apačioje. Vyras tvarkingas, bet mums atsakė, kad visa tai – seno žmogaus problema“, – pasakojo laiptinės kaimynė Laima.
Vieną užpraėjusio rudens dieną senolė pamiršo ant ugnies paliktą puodą – butas prirūko dūmų. Išsigandusi, kad kilo gaisras, ji trumpam pravėrė duris. Tuomet kaimynams pavyko akies krašteliu pamatyti visokio šlamšto prigrūstą butą, kuriame net nebuvo vietos apsisukti ir porą kartų nuspausti fotoaparatą.
Tos nuotraukos buvo vieninteliai durų nepraveriančios senolės netvarkos įrodymai.
„Dešimt metų dirbu gyvenamųjų namų administravimo srityje, tačiau tokio atvejo, kai butas iškuopiamas priverstine tvarka Klaipėdoje dar nepasitaikė. Panašių istorijų buvo, tačiau su butų šeimininkais pavykdavo susitarti teismų procesų metu“, – sako įmonės „Vitės valdos“ vadovas Vaidas Barakauskas.
Jo teigimu, neapsikentę namo gyventojai apmokėjo visas bylinėjimosi išlaidas. Šie pinigai turės būti išieškoti iš buto šeimininkės, ji turės apmokėti ir už buto valymo darbus.
Antstoliui Giedriui Jonauskui tokioje procedūroje taip pat anksčiau nėra tekę dalyvauti.
„Viskas atlikta pagal įstatymus ir nustatytas procedūras. Moteriai buvo išsiųsti raginimai susitvarkyti, skirti terminai geruoju vykdyti teismo sprendimą, buvo pranešta, kada ateis komisija ir darbininkai valyti jos buto. Bet ji nekreipė jokio dėmesio. Tai pirmas atvejis, kai reikia rūpintis ne priverstiniu iškraustymu ar iškeldinimu, o atliekų išvežimu“, – sakė G.Jonauskas.
