„Jei buvo suprasta, kad aš apkaltinau Lietuvos švietimo darbuotojus, mokytojus, tai aš kaip žmogus niekada to nedariau. Mokytojus visada labai gerbiau ir gerbsiu. Jei įžeidžiau mokytojus, tai šiandien drąsiai stovėdamas prieš kameras galiu atsiprašyti ir atsiprašau“, – po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras.
„Aiškiai leidau suprasti, kad yra tam tikra informacija, kuri gali įtakoti švietimo profsąjungų lyderius derantis dėl tam tikrų punktų su Švietimo ir mokslo ministerija.
Negaliu atskleisti žmonių pavardžių ir pasakyti apie tam tikras išvykas į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Tikriausiai nepadarysiu nusikaltimo, jei pasakysiu, kad šalies profsąjungos bendradarbiauja su Rusijos nepriklausomų profsąjungų federacija, didžiausia ir įtakingiausia proputiniška organizacija, kurią galima traktuoti kaip Rusijos federacijos minkštosios galios institutą, įgyvendinantį prieš Lietuvą nukreiptą Rusijos informacinę ir ideologinę politiką“, – kalbėjo premjeras.
Vyriausybės vadovas teigė jaučiantis pareigą perspėti streikuojančias profsąjungas ir jų atstovus, kad prie jų neprisijungtų „tam tikri“ žmonės iš kitų valstybių, kurie sukeltų chaosą.
Perskaitė dalį pažymos
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, premjeras atėjo pavėlavęs į derybų pabaigą. „Mūsų atsiprašė už vakarykštį nesusipratimą. Manau, tai geras ženklas. Tikiuosi, kad kitą savaitę nurimus emocijoms galės prasidėti rimtos derybos“, – sakė pašnekovas.
„Šiandien premjeras pasakė, kad padarė didelę klaidą. Pacitavo dalį pažymos ir patvirtino tą patį, ką pasakė Seimo pirmininkė, kad mūsų pavardžių joje nėra. Ten parašyta, kad kai kurie profsąjungų veikėjai“, – sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Pasak pedagogų gynėjo, premjeras teisinosi, kad neminėjo švietimo profsąjungų, bet iš tiesų jos buvo paminėtos. Vyras teigė suprantantis, kad klysti yra žmogiška ir svarbiausia pripažinti klaidą, ką ir padarė premjeras.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus manymu, premjeras galėjo būti suklaidintas vicekanclerio Rimanto Vaitkaus. „Jis painioja streiką ir mitingą. Jis teigė, kad mitingo metu prie jo buvo prisijungusios kažkokios radikalios grupuotės. Premjeras buvo suklaidintas patarėjo, kuris mušdamas per kišenę teigė, kad joje guli pažyma.“
Švietimo profsąjungų atstovai patikino, kad jie nevyko į Maskvą ir jokių derybų nebuvo. “Pasirodo, ta pažyma buvo gryna fikcija, paprasčiausiai mes buvome apšmeižti“, – pridūrė E.Jesinas.
Pasak vicekanclerio R.Vaitkaus, jis ir premjeras turi panašias pažymas: “Yra tam tikros pažymos, kuriuose kalbama apie profsąjungų bendradarbiavimą su Rusijos profsąjungomis. Turinio negaliu atskleisti. Jei bus parlamentinis tyrimas, tada galėsime pasakyti pavardes, datas, kas veikė ir kokiomis sistemomis“.
Susitarimo vėl nerado – streikai tęsis
Vyriausybėje pedagogų profsąjungoms buvo pristatytas mokytojų algų kėlimo variantas, dėl kurio antradienį susitarė valdančiųjų partijų Politinė taryba. Dėl mokytojų reikalavimų šią savaitę dar kartą numatoma šaukti valdančiųjų partijų Politinę tarybą, o derybos su mokytojais toliau vyks pirmadienį.
„Sutarimo nerasta ir reikalavimai neįgyvendinti. Premjeras pasakė labai aiškiai, kad Politinei tarybai dar reikės rinktis ir tartis. Politinė taryba dar turės spręsti dėl mokinių skaičiaus klasėse, ne tik dėl atlyginimų. Mes dar įstrigę dėl tų vadinamųjų žirklių“, – kalbėjo A.Navickas.
E.Jesiną nustebino derybų pradžia: “Mes aiškiausiai pamatėme, kad Vyriausybės atstovai nėra pasiruošę dalykiškoms diskusijoms. Vicekancleris prisipažino, kad nežino net skaičių, nesusipažinęs su Švietimo ir mokslo ministerijos pateikta medžiaga. Visą laiką kalbama apie 5 mln., apie juos girdime nuo gruodžio mėnesio.
Reikalaujame nuo rugsėjo mėnesio 5 proc. padidinti darbo užmokestį visiems pedagogams. Tai kainuotų Vyriausybei šiek tiek mažiau, reikėtų prisidėti ir prie ministerijos. Visa suma sudarytų – 12,8 mln. eurų“, – sakė E.Jesinas.
Laukia, kol pasveiks ministrė
Trečiadienį premjeras žada parašyti pavedimą Švietimo ir mokslo ministrei, kad ji dalyvautų derybose dėl pedagogų atlyginimų kėlimo ir kitų klausimų.
„Vis dėlto šios derybos vyksta tarp Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų. Dalyvauja vicekancleris R.Vaitkus. Ministrė turi tarti lemiamą žodį, kokias galimybes ji mato susitarti su profsąjungų vadovais. Ji turi numatyti, kokiais finansiniais šaltiniai papildomai bus finansuojamas darbo užmokestis ir tai jos atsakomybė“, – kalbėjo premjeras.
Paklausus, kaip ministrė Audronė Pitrėnienė ves derybas, jei ji serga, premjeras teigė nesantis gydytoju. „Galbūt būtų buvę geriausia, kad derybos būtų nukeltos iki tos dienos, kai ji pasveiks. Tačiau norėjosi daug greičiau viską pabaigti“, – teigė premjeras ir patikino, kad jei ministrė greitu metu nepasveiks, bus pavesta derybas vykdyti kitam specialistui.
Trejų metų programa
Pasiūlyta 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programa. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo visų pedagogų darbo užmokestis kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Švietimo ir mokslo ministerija tam turėtų rasti maždaug 5 mln. eurų.
2016–2018 metais mokytojų atlyginimai vidutiniškai padidėtų 13 proc., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 31 procentu.
Streikuojantys mokytojai iki šiol reikalavo nuo rugsėjo ne tik pradėti įgyvendinti algų kėlimo programą, bet ir atsisakyti per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių. Būtent dėl pastarojo reikalavimo iki šiol strigo pedagogų ir Vyriausybės atstovų derybos, nes jam įgyvendinti reikia apie 18 mln. eurų.
Trečiadienio derybose siūloma šias žirkles panaikinti nuo 2017 metų sausio – tuomet tarnybinių koeficientų riba būtų pakelta iki maksimalios.
