„Situacija seniūnijoje mums yra žinoma. Į rizikos šeimas važiuodavome ir
tada, kai nebuvo mobiliųjų grupių“, – kalbėjo Šunskų seniūnijos
(Marijampolės savivaldybė) seniūnas Rimantas Lekeckas.
Jo manymu, vien šios grupės problemų neišspręs.
„Kaimuose nėra ne tik gėrimo, bet ir lakimo kultūros“, – žodžių į vatą
nevyniojo seniūnas R.Lekeckas.
Jis su kitais specialistais nuolat lankosi socialinės rizikos šeimose.
„Gauname dozes keiksmažodžių ir priekaištų, – neva mes jiems trukdome
gyventi. Apie savo vaikus jie sako: „Aš ką – neužaugau? Ir šitie
užaugs“.
Kai pirmą kartą su mobiliąja grupe išvykome į seniūnijoje gyvenančias
rizikos šeimas, net pats nustebau, – septyniose šeimose neradome
geriančių. Jie pasidarė budrūs. Reikia važiuoti, kai gauna pašalpas.
Kol nebus išspręsta alkoholio problema, niekas nepasikeis.
Prieš kelerius metus iš vienos šeimos paėmėme dvi mergaites, nes jų
tėvai stipriai girtavo. Jas apgyvendinome globos namuose.
Po pusmečio šitos mergaitės manęs paprašė, kad parvežčiau jas namo. Su
geriančiais tėvais joms geriau“, – pasakojo seniūnas R.Lekeckas.
Jį sukrėtė Šunskų miestelyje gyvenančios šeimos išpuolis prieš neįgalų
paauglį.
Seniūnas R.Lekeckas su mobiliąja grupe prieš kurį laiką nusprendė
aplankyti nedirbančius, Darbo biržoje nesiregistravusius, todėl pašalpų
negaunančius tėvus. 19-metis jų sūnus nedirba ir nesimoko. Šeimos
pajamos – neįgalaus 16-mečio sūnaus pašalpa.
Paauglys vaikystėje patyrė sunkią galvos traumą, todėl turi judėjimo
negalią, tačiau aktyviai sportuoja ir kabinasi į gyvenimą.
Šešiolikmetis praėjusiais metais tapo neįgalių moksleivių Lietuvos
čempionu 60 metrų bėgime. Kamuoliuko metimo rungtyje tąsyk jis užėmė
antrą vietą.
Vakare į skurdžius jo tėvų namus atvykusi mobilioji grupė rado paauglį
vieną. Tėvas ir brolis, jo teigimu, buvo išėję pas kaimynus.
Kadangi seniūnas R.Lekeckas puikiai pažįsta miestelio ir apylinkių
gyventojus, nujautė, kur gali būti neįgalaus paauglio artimieji, ir
neapsiriko.
Pas vieną kaimyną prie išgertuvių stalo sėdėjo ir tėvas, ir vyresnysis
brolis.
Po trumpo pokalbio suaugusiais vaišių dalyviais mobilioji grupė išvyko į
kitas šeimas.
Neįgaliojo brolis ir tėvas į namus sugrįžo po vidurnakčio gerokai
įkaušę ir iš karto užsipuolė miegantį šešiolikmetį.
Vyresnėlis jį mušė už tai, kam šis seniūnui pasakė, kur jiedu su tėvu
vakarojo.
Daužomo neįgalaus sūnaus tėvas ne tik neužstojo, bet ir pats jį puolė
peiliu.
Paauglys šoko iš lovos ir basas pabėgo į lauką. Kol atvyko motinos
iškviesti policijos pareigūnai, judėjimo negalią turintis paauglys
stoviniavo netoli namų esančiame parke ir tik po kiek laiko išdrįso
pasibelsti į savo draugo namų duris.
Šešiolikmetis apšalo kojų pirštus, todėl buvo nugabentas į ligoninę.
Medikai suteikė jam pagalbą ir leido gydytis namuose.
Iš areštinės paleistiems smurtautojams gresia baudžiamoji atsakomybė.
Paauglio tėvui ir broliui buvo uždrausta lankytis namuose, todėl jie
apsistojo pas Šunskuose gyvenančius giminaičius.
Tokių širdį draskančių istorijų Šunskų seniūnas R.Lekeckas matė, girdėjo
ir patyrė daugybę.
Jis teigė, jog iš alkoholizmo liūno išsivaduoja reta šeima, tačiau
džiugina ir mažos pergalės.
Seniūnas pasakojo apie gausią šeimą, kurioje daugiavaikis tėvas
negirtauja jau pusantrų metų, nors jo žmona tebeturi priklausomybę.
„Anksčiau būdavo baisu užeiti į jų namus. Sykį, kai apsilankėme, nuo
paklodės šuns išmatas ranka nubraukė, o dabar – atsirado balta
staltiesė ant stalo“, – kalbėjo seniūnas.
Marijampolės savivaldybės vicemerė Irena Lunskienė teigė, jog vaikų
teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai ypatingai
suaktyvino veiklą po tragiškų įvykių Lietuvoje, kai tėvo aukomis tapo du
mažamečiai.
„Nuo šių metų sausio 20 dienos iki šiandien slenkančiu grafiku dirbanti
mobilioji grupė aplankė 69 socialinės rizikos ir ties jos riba esančias
šeimas.
Aštuoniose radome girtaujančius tėvus. Laikinai globai per mėnesį
paėmėme 10 nepilnamečių vaikų.
Du mažylius išvežėme į Alytaus kūdikių namus, kitus vaikus apgyvendinome
Vaiko tėviškės namuose Avikilų kaime (Marijampolės sav.) ir Kartų
namuose Marijampolėje.
Vaikus iš šeimų ėmėme tik tuomet, kai situacija buvo kritinė: namuose
nebuvo nei vieno blaivaus suaugusiojo, kuris galėtų pasirūpinti
mažaisiais.
Naktį išvežti vaiką į svetimą aplinką nėra gerai. Dvi mergaitės
pasiprašė jas nuvežti pas senelius. Nuvežėme, svarbiausia, kad vaikai
būtų saugūs, – pasakojo vicemerė I.Lunskienė. – Į mobiliosios grupės
darbą labai aktyviai įsijungė Marijampolės policijos pareigūnai. Jie
mums teikia didelę pagalbą“.
Marijampolės savivaldybėje į socialinės rizikos sąrašus yra įrašytos 163
šeimos. Jose auga 347 vaikai.
„Jei į šias šeimas važiuotume dar dažniau, vaikų paimtume, manau, dar
daugiau.
Vykstame savaitgaliais, po darbo, kai šeimos nesitiki mūsų vizito.
Dažnai važiuojame ir gavę neabejingų gyventojų pranešimus apie
girtaujančius ir vaikais nesirūpinančius tėvus“, – sakė vicemerė
I.Lunskienė.
Ji neabejoja, jog didesnis dėmesys netinkamą gyvenimo būdą
pasirinkusioms šeimos yra teigiama priemonė: „Yra šeimų, kurios dar
turi sąžinę, bijo prarasti vaikus“.
Ir Marijampolės savivaldybės vicemerė I.Lunskienė, ir Šakių rajono
savivaldybės meras Juozas Bertašius teigė, jog problemų socialiniame
darbe kelia nesutvarkyta įstatymų bazė.
„Pareigų turime daug, tik teisių per mažai. Įeiti į privačius socialinės
rizikos šeimos namus kartais būna nelengva.
Gali įsileisti, gali neįsileisti, gali ir šunis paleisti.
O kas gali nuspėti, kada ir kur kas nors atsitiks?“ – teigė meras
J.Bertašius.
