„Faktiškai mes rūmus praradome, teisiškai – dar ne. Dabar jų būklė blogesnė, nei buvo. Vargu ar antrą kartą kas nors patikėtų Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga ir skirtų pinigų renovacijai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Bajorų sąjungos senatorius, Vilniaus krašto bajorų sąjungos kancleris architektas Tauras Budzys.
Bajoras neabejoja, kad prireiks daug pastangų įvaizdžiui atkurti. Vis dėlto, anot T.Budžio, Bajorų sąjunga gali didžiuotis, kad laikėsi savo šūkio „Tiesa, garbė, orumas“.
Kitų bajorų pastangomis Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos vadovui bajorui Jonui Ragauskui ir jo pasamdytam rangovui bajorui Modestui Petkevičiui iškelta baudžiamoji byla už sukčiavimą, dokumentų klastojimą, turto sugadinimą. Be to, prokurorai reikalauja per trejus metus sugrąžinti apie 200 tūkst. eurų.
– Kaip atsitiko, kad Tiškevičių rūmai, esantys Vilniaus miesto ribose, atiteko visuomeninei organizacijai Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, nors mūsų šalyje bajorų luomo nėra? – paklausėme vieno šios sąjungos įkūrėjų, Vilniaus krašto bajorų sąjungos Legitimacijos komisijos pirmininko ekonomisto Donato Baikščio.
– 2002 metais tuometė bajorų sąjungos vadė Undinė Nasvytytė ir jos sudaryta delegacija – brolis ir buvęs ministras architektas Algimantas Nasvytis, skulptorius Konstantinas Bogdanas, dabartinė Seimo narė Aurelija Stancikienė – kreipėsi į tuometį premjerą Algirdą Brazauską, siūlydami šiuos rūmus perduoti Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai.
A.Brazauskas suabejojo, ar mes pajėgūs išlaikyti šį pastatą.
Pateikėme garantijų: A.Stancikienė ir jos motina Gražina Juknevičienė buvo atgaivinusios nemažai pastatų, taip pat ir rūmų. Tuomet Vyriausybė sudarė panaudos sutartį su mūsų sąjunga 99 metams.
– Matyt, daug organizacijų norėtų šeimininkauti Tiškevičių rūmuose. Kas lėmė, kad Vyriausybė juos perdavė bajorams?
T.Budzys:
– Tuo metu Bajorų sąjungos narių skaičius sparčiai augo, tarp mūsų buvo daug žinomų žmonių. Vėliau atsirado Seimo, Vyriausybės narių. Mano manymu, ateiti pas Vyriausybės vadovą ir išvardyti penkias šešias gerai žinomas pavardes yra šioks toks svertas.
– Kokia rūmų vertė?
T.Budzys:
– Perdavimo akte nurodyta likutinė rūmų vertė – 1 milijonas 402 929 litai (per 400 tūkst. eurų). Bet kaip įvertinti neorenesanso stiliaus rūmus (juos projektavo italų architektas Leandro Marconi), stovinčius parke, kurį projektavo ir įrengė garsusis prancūzų botanikas bei parkų kūrėjas Édouard’as André?
Bet rūmai buvo apleisti ir trejus metus stovėjo tušti.
Ten šeimininkavęs Dotnuvos žemdirbystės instituto filialas, nebegalėdamas jų išlaikyti, nupjovė vamzdžius ir išsikėlė.
O norinčiųjų ten ką nors daryti atsirado vėliau. Girdėjau, norėta įrengti kazino. Tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas svarstė ten įrengti užmiesčio rezidenciją.
– Ar jūsų užmojai nebuvo pasmerkti iš pat pradžių? Juk Bajorų sąjunga yra visuomeninė organizacija, neturinti didžiulių lėšų griūvantiems rūmams sutvarkyti.
T.Budzys:
– Mes neturime lėšų, bet galime kreiptis į aukotojus, fondus. Turėjome daug planų tuos rūmus sutvarkyti ir prikelti.
Iš pradžių tvarkėme patys. Žmonės aukodavo baldus, užuolaidas, rengėme talkas. Per renginius mes šildydavome patalpas šildytuvais. Kanalizacija veikė.
Bajorų sąjunga įkūrė viešąją įstaigą – Dvarų kultūros centrą. Užtekdavo pinigų išsikviesti santechniką, kad sutvarkytų vieną kitą kanalizacijos mazgą, kad bėgtų šaltas vanduo, veiktų prieš rūmus esantis fontanas.
– Kaip atsirado pinigų rūmams tvarkyti? Ar tam galėjo turėti įtakos tai, kad J.Ragauskas buvo pašalinto prezidento Rolando Pakso patarėjas?
T.Budzys:
– Mes sužinojome, kad yra galimybė kreiptis į Norvegijos fondą, kuris ketina finansuoti dešimt projektų. Parašėme projektą, o norvegai jį išsirinko. 2008 rugsėjį jis pradėtas įgyvendinti.
Nežinau, kaip norvegai atrinko projektus, bet manau, kad lėmė ne tik bajorų reputacija ir tai, kad kartą per mėnesį mes tuose rūmuose susirinkdavome.
Mes rengėmės pritraukti žmonių – priimti turistus, šviesti, rengti koncertus.
– Ar pinigų iš Norvegijos – 2,2 milijono litų (apie 640 tūkst. eurų) – būtų užtekę rūmams sutvarkyti?
T.Budzys:
– Tie pinigai buvo skirti ne visiems rūmams restauruoti, o tik inžinerinėms sistemoms: šildymui, vandentiekiui, vėdinimui, elektrai, drenažui. Tam pinigų turėjo užtekti.
D.Baikštys:
– Antrajame etape norvegai žadėjo dar 80 milijonų litų (daugiau kaip 23 mln. eurų) – visam rūmų kompleksui sutvarkyti. Buvęs mūsų sąjungos vadovas ir rangovas tų milijonų greičiausiai laukė ir taškėsi pinigais.
– Tad kaip atsitiko, kad tie rūmai buvo taip suniokoti?
T.Budzys:
– Mes pasitikėjome Bajorų sąjungos nariais J.Ragausku ir M.Petkevičiumi. Kiekviename Senato posėdyje jie teigdavo, kad viskas vyksta gerai.
– Kada supratote, kad kai kas negerai?
T.Budzys:
– Kai projektas krypo pabaigos link. Apžiūrėjome rūmus ir pamatėme, kad daug kas blogai. J.Ragauskas ir M.Petkevičius puolė ginčytis, o mes supratome, kad tikrai negerai.
Daug kartų kvietėmės M.Petkevičių ir sakėme: sutvarkyk. Jis vis žadėjo, bet nieko nedarė. Mes uždraudėme sąjungos pirmininkui mokėti pinigus rangovui iš tos sąskaitos. Bet J.Ragauskas pasiskolino pusę milijono litų iš tos pačios M.Petkevičiaus firmos ir jo paties pinigus jam sumokėjo!
– Gal M.Petkevičiaus įmonė tiesiog neturėjo patirties? Gal ne godumas, o kvalifikacijos stoka taip suniokojo rūmus?
T.Budzys:
– Taip, patirties jie turėjo nedaug, bet ne tai svarbiausia.
Pirmas falsifikuotas aktas buvo pasirašytas jau 2009 metų balandį. Jame nurodyta, kad padarytas drenažas. Tai neturi daug bendra su kultūros objekto atkūrimu. Reikia iškasti griovį ir pakloti vamzdžius. Jie iškasė, bet vamzdžių nesuklojo ir vėl užkasė.
Nuogrinda buvo suardyta. Sienose įsiveisė pelėsis. Nors už sienų hidroizoliaciją buvo paimti pinigai, nutepė derva, ir viskas.
– J.Ragauskas – bajoras, M.Petkevičius – bajoras. Bajorų šūkis: „Tiesa, garbė, orumas“. Kaip galėjo atsitikti, kad du bajorai taip suniokojo ir pastatą, ir įvaizdį? Jau nekalbant apie Lietuvos vardą Norvegijoje, nes norvegų fondas skubiai atsiėmė pinigus iš Finansų ministerijos.
– O kaip Seimo narį ar ministrą pagauna imantį kyšį?
Svarstome, kaip taip galėjo atsitikti. Bet va, atsitinka.
– Kas vertino atliktų darbų kokybę?
T.Budzys:
– Darbus buvo priėmusi Centrinė projektų valdymo agentūra.
Bet Bajorų sąjunga kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, pastaroji – į Generalinę prokuratūrą, o prokurorai – į Finansinių nusikaltimų tyrimo komisiją.
Po tyrimo buvo iškelta baudžiamoji byla Vilniaus apylinkės teisme.
– Jei būtumėte nieko nedarę, netrukus būtų buvę paskirti dar 80 milijonų litų rūmams remontuoti?
T.Budzys:
– Gal reikėjo užmerkti akis? Bet kur tuomet mūsų tiesa, garbė, orumas?
Į kai kuriuos klausimus atsakys teismas
Jonas Ragauskas, buvęs Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos pirmininkas.
„Šiuo metu vyksta ginčas dėl to, kas turės sumokėti valstybei pinigus, kuriuos teko grąžinti norvegams. Projektą vykdė Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga ir Dvarų kultūros centras – jie ir turėtų grąžinti netinkamai panaudotas projekto lėšas. Todėl bandoma perkelti tuos mokėjimus man asmeniškai.
80 milijonų litų visam rūmų kompleksui sutvarkyti buvo įvardyti įvairiose studijose. Vertinčiau tai kaip ikiprojektinį variantą – dėl šių pinigų Bajorų sąjungos paraiška niekada nebuvo pateikta.
Buvo dedama įvairių institucijų, žmonių pastangų, kad būtų skirta lėšų. Mes, bajorai, – ne patys svarbiausi. Nenoriu savęs numenkinti – aktyviai dalyvavau, bet mes rūpinomės tik rūmų reprezentacija.
2,2 milijono litų skirta nedideliam, visiškai paprastam pradiniam darbų etapui – sutvarkyti inžineriją: šildymą, vandentiekį, nuotekas, pamatų hidroizoliaciją. Bet kai kurie žmonės įsivaizduoja, jog už 2 milijonus litų turi atsirasti auksinės rankenos, šviestuvai, išdažyti kambariai.
Drenažo vamzdžiai buvo nepakloti todėl, kad gruntinis vanduo buvo žemiau 2 metrų ir juos kloti buvo netikslinga. Grioviai iškasti tik tam, kad būtų atlikti geologiniai tyrimai ir sienų hidroizoliacija. Pelėsis sienose atsirado dėl netinkamos pastato eksploatacijos.
Dėl mokėjimų M.Petkevičiaus įmonei iš tos įmonės pasiskolintais pinigais yra sudėtingesnis klausimas, kuris šiuo metu sprendžiamas teisme.
Nežinau, kaip nutars teisėjas. Teismui pateiktos specialistų išvados liudija, kad nebuvo jokių fiktyvių mokėjimų, ir tai atitinka projekto nuostatas.“
Kilmės dokumentus tikrina speciali komisija
* Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga atkurta 1994 metais. Ji pratęsė ir išplėtojo prieš Antrąjį pasaulinį karą veikusios Lietuvos bajorų draugijos veiklą.
* Šiuo metu Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga turi 4053 narius (ankstesnė draugija turėjo 53 narius). Ji veikia kaip asociacija.
* Sąjungos nariu gali būti tik žmogus, savo bajorišką kilmę įrodęs dokumentais. Dokumentus tikrina Legitimacijos komisija.
* Bajoru pripažįstamas žmogus, kurio protėviai nepertraukiamai buvo bajorai iki 1918 metų, kai Lietuvoje buvo oficialiai panaikintas bajorų luomas.
* Iki tol bajorystė būdavo perduodama tik per vyrų liniją. Nuo 1918 metų bajorystė pripažįstama ir per moterų liniją.
* Bajorų sąjungą valdo senatas, kuriame yra 50 narių. Į senatą bajorai renkami Bajorų seime pagal apskritims paskirtas kvotas.
* Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas renkamas 4 metų kadencijai. Bajorų sąjungai vadovavo Jonas Stankus, U.Nasvytytė, Kęstutis Ignatavičius, J.Ragauskas, Juozas Kameneckas.
* Bajorų sąjunga leidžia žurnalą „Lietuvos bajoras“.
* Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus proga Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga padovanojo skulptoriaus K.Bogdano sukurtą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto biustą Žalgirio mūšio muziejui Lenkijoje, kur iki tol buvo tik karaliaus Jogailos biustas.
