Pasak parlamentaro, dabar įstatyme nenustatyta, kaip karo
prievolininką informuoti apie šaukimą, jei nurodymo atvykti į karo
prievolės centrą jam nepavyko įteikti asmeniškai ar šeimos
nariams, taip pat įstaigoms, kurios susiję su prievolininku darbo,
mokslo ir studijų teisiniais santykiais.
Pasak parlamentaro, dabartiniai duomenys šokiruoja – į karo
prievolės centrus neatvyko beveik trečdalis prievolininkų, todėl
jis siūlo įtvirtinti pareigą šauktinio amžiaus jaunuoliams
patiems domėtis, ar jų nėra tarp karo prievolininkų.
„Jie turi pereiti visas atrankas, pasitikrinti sveikatą, o jų
paprasčiausiai nėra – ir viskas. Čia didelė dalis problemos yra
mūsų judrus gyvenimo būdas, nes didelė dalis yra užsienyje, bet
kai paaiškėjo skaičiai, mane pribloškė, aš nemaniau, kad tokiu
dideliu mastu tiek daug žmonių neranda“, – BNS sakė
V.A.Matulevičius.
Jis siūlo įstatyme įrašyti pareigą karo prievolininkams
internete sekti Krašto apsaugos ministerijos svetainėje skelbiamus
šauktinių sąrašus, o viešą paskelbimą juose laikyti nurodymu
atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos
sistemos instituciją.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario teigimu,
dabartinis reglamentavimas karo prievolininkui suteikia galimybę
išvengti nurodymo atvykti į karo prievolę administruojančią
krašto apsaugos sistemos instituciją ir tokiu būdu „išsisukti
nuo konstitucinės pareigos bei likti nenubaustam“.
Aiškinamajame rašte parlamentaras pateikia preliminarius KAM
skaičiavimus, kad į karo prievolės centrus pernai neatvyko 11
tūkst. potencialių šauktinių iš 36 tūkst. 825 asmenų,
patekusių į šaukiamųjų sąrašus. Apie 6 tūkst. karo
prievolininkų deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, iš jų
apie 2300 nenurodė jokių kontaktinių duomenų, kuriais remiantis
būtų galima išsiųsti šaukimo nurodymą.
