„Sveiki, brangūs mano piliečiai, sūnūs ir dukros, – į kelis šimtus klausytojų iš Prezidentūros balkono kreipėsi istorine asmenybe persirengęs vyras. – Būkite pasveikinti sulaukę šios garbingos iškilmės.“
Sveikinimą lydėjo plojimai. Vienai dienai prezidentu tapęs K.Grinius priminė prezidento pareigas, valstybės principus, nepriklausomybės svarbą.
„Demokratybės dėsnius prezidentas ir tautiečiai turi saugoti šventai. Jei kam išrodo kas negera, reikalinga taikintis priprasti prie mūsų įstatymų, reikalinga žiūrėti, kad ne Konstituciją lenkti į save, o save į Konstituciją“, – senovine kalba kalbėjo demokratiškiausias pirmosios valstybės vadovas.
Kalbą istorinis personažas baigė viltingai: „Žiūrėdamas į gausingą jūsų susirinkimą šios iškilmės proga, aš nepalenkiamai įsitikinęs lietuvių tautos gyvata.“
Prezidento kalbą palydėjo trispalviai konfeti nuo balkono ir gausūs klausytojų plojimai.
„Puiki kalba. Jis turbūt pretenduoja į prezidentus“, – juokavo personažo klausiusi kaunietė Virginija.
Prezidentūros kiemelyje Vasario 16-ąją šventęs kaunietis Jurgis taip pat buvo patenkintas: „Čia Grinius buvo? Tikrai ne Smetona! Kaunas vienai dienai turi savo prezidentą!“
Kauniečių Egidijaus ir Rugilės šeima, kasmet ateinanti pasiklausyti istorinių prezidentų kalbų, iš K.Griniaus tikėjosi įkvėpimo tautai. „Dažniausiai būna Smetona, dar buvo Šleževičius, Stulginskis, ir Grinius jau buvo. Grinius buvo vienas demokratiškiausių Lietuvos prezidentų tarpukario laikotarpiu. Jo požiūris mums tinka. Smetona buvo radikalesnis. Labai gerai, kad kasmet veikėjai keičiasi“, – sakė Egidijus.
Dar prieš kalbą Prezidentūros kiemelyje jauni tarpukario stiliaus rūbais pasidabinę miestelėnai gėlėmis papuošė visų trijų Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentų skulptūras.
Žmonėms buvo dalijamos popierinės trispalvės. Per garsiakalbius skambėjo K.Griniaus biografija. Šiemet minima šio veikėjo 150 metų sukaktis.
Po pietų istorinės Prezidentūros kiemelyje vyks ir daugiau renginių. Kauno kultūros centro „Tautos namai“ ir Kauno miesto savivaldybė surengs šventinį koncertą. Muziejaus bus atviras visiems iki 17 val.
Vasario 16-ąją Prezidentūroje bei internetu taip pat vyko balsavimas už Lietuvai svarbiausius 10 įvykių nuo 1935 iki 1940 metų. Pagal tarpinius rezultatus pirmoje vietoje atsidūrė 1936 metais išleista Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“. Antrojoje – SSRS pradėta Lietuvos okupacija.
Svarbiausiu įvykiu 1929–1934 metais išrinktas tragiškai pasibaigęs 1933 metų S.Dariaus ir S.Girėno skrydis per Atlantą.
Laikotarpiu nuo 1918 iki 1922 metų svarbiausiu įvykiu žmonės išrinko Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimą.
