Apie tūkstantis mokytojų ir švietimo bendruomenės narių susirinko į protestą. Jie rankose laikė lagaminus, kurie simbolizavo mažą darbo užmokestį ir emigracijos problemas. Reikalavo didesnių atlyginimų, gausesnio mokinio krepšelio, mažesnio mokinių skaičiaus klasėse arba tiesiog pagarbos mokytojui, kurios esą seniai jau nebeliko.
Kaimo mokytojai bando išjudinti valdininkus
Savaitę prieš neterminuotą streiką vykstantis renginys – tai įspėjimas valdžiai dėl rimtų ketinimų. „Jei po šios dienos niekas nepakeis, streikuosime toliau“, – sakė iš Kėdainių atvykusi mokytoja Rasa.
„Nežinau, kada paskutinį kartą teatre buvau ar knygą nusipirkau. Ką jau pasakyti apie metodinę literatūrą. Kvalifikaciją keliame iš savo pinigų. Jei nevyksi, tai gausi iš savo valdžios „pirties“. Mano pedagoginis darbo stažas – 37 metai. Esu mokytoja metodininkė ir gaunu 568 eurus į rankas. Padėtis liūdna“, – antrino kolegei mokytoja Janina.
Kartu iš Kėdainių rajono atvykusios pedagogės pripažino, kad mokytojų niekas nebegerbia – nei vaikai, nei tėvai, nei valdžia. „Viskas turi pradėti keistis nuo valdžios. Reikėtų pajudėti Vilniuje sėdintiems valdininkams ir atvažiuoti į kaimus. Direktoriai mokyklas valdo kaip savo individualias įmones ir daro, ką tik nori. Kaimas visas prasigėręs, o vaikai į mokyklas ateina tik pietus pavalgyti. Niekas su mokytoju nesiskaito,o paprieštaravus tik parodomos durys“, – sakė kaimo mokykloje dirbanti mokytoja Viktorija.
Mokytojams lieka trupiniai
Prie protestuotojų prisijungęs Vytauto Didžiojo universiteto trečio kurso sociologijos ir antropologijos studentas Justinas sakė, kad pedagogų problemos turėtų būti aktualios visiems.
„Baigiau mokyklą mažesniame rajone, kur vaikai negali gerai išlaikyti egzaminų ir būti tinkamai parengti, nes neužtenka mokytojų. Baigiau dailės mokyklą ir mačiau, kaip yra apleisti menai. Daug pinigų skiriama karinei pramonei, o mokytojams lieka trupiniai. Kai mokytojai tampa mažai mokamų darbuotojų sinonimu, tai niekam neturėtų kilti klausimų, kodėl mes čia“, – teigė dėstyti ateityje nusiteikęs jaunuolis.
Išdėstė reikalavimus
Pedagogai reikalauja atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 metų sausio 1 dieną. Tam reikėtų jį iki rugsėjo 1 dienos padidinti nuo dabartinių 1045 eurų iki 1093 eurų. Profesinių sąjungų nariai taip pat prašo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etatui skirti daugiau nekontaktinių darbo valandų – iki 6 valandų per savaitę.
Atlyginimus pamažu prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio atlygio koeficientus. Mitinguotojai reikalauja pamažu kelti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientus.
Į jų sąrašą įtrauktas reikalavimas šių metų valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą.
Profesinės sąjungos nariai prašo kitąmet mažinti vaikų skaičių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5–3 metų grupėse iki 10, 3–7 metų – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasėse iki 22, 5–12 klasėse iki 25 mokinių.
ŠMM yra pasiūliusi penkerių metų mokytojų algų kėlimo programą, šiam reikalui nuo 2016 metų rugsėjo ministerija siūlė peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą. Siūlymui didinti švietimo sistemos finansavimą nepritaria Finansų ministerija, pabrėžianti poreikį labiau optimizuoti išlaidas.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą algų didinimo penkerių metų planą nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais. Tam reikėtų 4,8 mln. eurų. 2017 metais siūloma šiuos koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 ir 17 procentų. 2018 – 2020 metais šie koeficientai darželių auklėtojams kiltų 10 proc., kitiems pedagogams – 5 procentais. Iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 proc., palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos.
Pasitraukė iš derybų?
Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus aiškino, kad Vyriausybė sutinka, jog reikia didinti mokytojų atlyginimus, tačiau ne taip sparčiai, kaip jie norėtų.
„Jeigu mums pavyktų sutarti su pedagogais, žinoma, atsirastų pinigų ir algos padidinti. Tenka apgailestauti, kad profsąjungos pasitraukė iš derybų“, – teigė vicekancleris.
Pasak jo, siūloma ieškoti rezervų viduje, įvedant etatinį darbo apmokėjimą, sprendžiant mokyklų tinklo optimizavimo problemas ir sutvarkant valdymo išlaidas.
