Neseniai KAM Generalinės inspekcijos inspektoriai apsilankė devyniuose kariniuose vienetuose ir nedalyvaujant vadams kalbėjosi su nuolatinę privalomąją karo tarnybą atliekančiais jaunuoliais.
Įvertinus pokalbių, taip pat anoniminių anketų rezultatus paaiškėjo, kad kariai nusiskundimų dėl teisių pažeidimų neturi, tarnyba jiems patinka ir yra įdomi, o bene didžiausia problema – maitinimas.
Nors iš esmės kariai siūlomais patiekalais patenkinti, dalis jų pasigedo įvairesnio maisto, didesnių pusryčių ir vakarienės porcijų.
Dar liūdniau lietuviams darosi žvelgiant į pietaujančius karius iš kitų NATO šalių, kurie čia laikinai perkelti. Nors per bendras pratybas jie atlieka tokias pat užduotis, valgo skirtingą maistą ir net skirtingose valgyklos dalyse.
O priežastis paprasta. Vienam lietuviui maitinti per dieną skiriama 5,4 euro, o štai į Ruklą atvykusiems amerikiečiams – po 8. Užtat pastarieji užsisako picų, kukurūzų dribsnių, konservuotų vaisių, aštrių prieskonių.
Todėl Lietuvos kariai ėmė skųstis, kad jiems tenka kirsti gerokai pabodusias kepenėles ir šprotus, o visa tai užsigerti pomidorų sultimis. Tiesa, kalorijų lyg ir pakanka.
Vis dėlto būtų įdomu palyginti, ar trečdaliu brangiau maitinami amerikiečiai mūšio lauke tikrai tiek pat būtų pranašesni už lietuvius.
O gal KAM vadovai galėtų ryžtis eksperimentui ir suvienodinti valgiaraštį?
Tarkime, per pietus visiems be išimties NATO kariams reikėtų pasiūlyti lietuviškos virtuvės pasididžiavimą cepelinus, o užsigerti – vienu Amerikos simbolių laikomo gėrimo „Coca-Cola“. Ir skundų sumažėtų, ir bendros pratybos vyktų daug darniau.
