„Duot į kailį tokiems išdraskytašikniams“ – tokį komentarą internete mostelėjo kunigas Virginijus Gražulevičius. Taip jis reagavo į žinią, kad prie Rusijos ambasados susirinkę piketuotojai protestavo prieš homoseksualų teisių pažeidimus Rusijoje. Gal 2013–ųjų rugpjūtis buvo alinančiai karštas?
Norėjosi atvėsti, atsipalaiduoti, sukurti kažką prasmingo. Gal kiek per drąsiai išdėtos mostelta, bet Rokų Šv. Antano Paduviečio parapijos ganytojas pasirašė slapyvardžiu ir tikėjosi – niekas nesužinos.
Ir po šimts pypkių... Pamatė komentarą išdidusis Lietuvos gėjus Vladimiras Simonko. Kadangi V. Simonko – ne koks nors „išdraskytašiknis“, jis kreipėsi į teismą, skųsdamasis, kad toks komentaras žeidžia jo garbę ir orumą. Švelnus, tėviškai griežtas raginimas „Duot į kailį“ jam pasirodė smurto kurstymas.
O ir pataikė Lietuvos gėjų gėjus kaip akla višta grūdą – anoniminio komentaro autorius pasirodė pats tikriausias Dievo tarnas, kunigas V. Gražulevičius. Bene nelabasis bus kanopą įkišęs. O gal pavardėje, kurioje yra yra sąskambis „gražul“, užkoduota nedarna santykiuose su gėjais niekadėjais? Buvo P. Gražulis, dabar turime V. Gražulevičių.
Kauno apylinkės teismas priteisė kunigui už tokį negražų kalbėjimą sumokėt nei daug, nei mažai – 677 eurus. Taip istorija galėjo būti tyliai baigta.
Galėjo kunigas sumokėt pinigus. Galėjo net susitikt su V. Simonko, paplot jam per petį: „Tikras vyras tu, matai, kaip mane patvarkei“.
Tačiau V. Gražulevičiui irgi ėmė niežtėt orumą. Negi įtarsi Bažnyčios tarną, kad jis nusprendė tąsytis teismuose dėl 677 sidabrinių? Arba kad šiaip sau atsižadėjo žodžių, gaidžiams nė triskart nesugiedojus? Ne, čia juk orumas, kunigai juk irgi turi būti orūs, nusidėjėliai jie yra tik prieš patį Poną Dievą.
„Tai buvo noras atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje“, – dabar V. Gražulevičius aiškina ir net neraudonuoja. Pasirodo „išdraskytašikniai“ – tai tie, kurie darko žmogaus teises. Varge varge... Taip uodegą sukantis dvasininkas krenta net P. Gražulio akyse, o gėjai vis tiek nepriims jo į savo būrį.
Jei kunigas pats vienas porintų tokias pasakas, galima būtų tik pasijuokt. Tačiau įdomu, kad jį gina garsus advokatas Vytautas Sirvydis.
Vadinasi, kunigas ne šiaip sau paisto, kad „išdraskytašikniai“ – ne gėjai, o rusai. V. Sirvydis – ne naujokas ir ne naivuolis. Ar gali būti, jog jis supranta – lengviau Lietuvos teismuose išsisukt bjauriai paburnojus ant rusų, o ne iškritikavus gėjus?
Nenustebčiau Rusijos žiniasklaidoje išvydusi antraštes: „Amerikos gėjų klano valdoma Lietuva privertė kunigą atsižadėti pasakytos tiesos“. Kremliaus propagandistus nuo tokios žinios ištiktų orgazmas – va, tikras įrodymas, kad tikrai amerikiečiai gėjai žagina parsidavėlę Lietuvą.
Advokatas apdairus – neatsargiais žodžiais mėgstantį pasišvaistyti klientą pamokė pasakyt, kad „išdraskytašikniai“ – jokiu būdu ne rusų tauta, bet tik „agresyvi politika“. Logikos – grynas nulis. Visi viską supranta, bet visi maloniai gaišta laiką teismuose.
Gal šios liūdnai linksmos istorijos moralas toks, kad teismuose apskritai nėra jokios logikos? Jeigu nusuki mokesčius – galbūt rūpinaisi savo šeima ar partija. Jeigu išvadini gėjus „išdraskytašikniais“ – geriau išvadink taip rusus. Jeigu nuoširdžiai meluoji – Dievas gailestingas, atleis.
