BPC pateikė garso įrašą, kaip Alytaus gyventojas, paskambinęs operatorei, nerišliu balsu įsakmiai dėsto: „Klausykit, nuo veterinarinės klinikos agresyviai nusiteikęs jaunuolis nubėgo, karoče, į dešinę pusę. Kokia čia gatvė yra, nežinau.“
Dar kartą paklausus dėl gatvės pavadinimo pasigirsta rėkimas ir keiksmai: „Aš nežinau, aš jį vejuosi bl.., ką man dabar daryti na... į gatvę žiūrėti?“
Paprašytas pažiūrėti į gatvės ženklą, vyras atsako: „Palauk, aš tau tuoj bl... pažiūrėsiu, karoče, rodyklė į Kauną yra 130 ir aš jį vejuosi dabar į miškus“, – užbaigė pokalbį vyriškis.
BPC darbuotojai teigė, kad po šio pokalbio informacija buvo perduota policijai, kurį toliau aiškinosi įvykį. Žmonės nesupranta, kad operatoriams būtina išsiaiškinti tikslią įvykio vietą, nes jie mato tik zoną, kurioje paklaida gali būti nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų. Ne pats BPC nustato įvykio zoną, o mobiliojo ryšio operatorius.
„Žmonės dažnai būna nepatenkinti, kai tiksliname adresą. Jie sako: „Taigi jūs viską matote.“ Bet mes matome tik įvykio zoną“, – priminė A.Čiuplys.
Keturi iš penkių skambučių – klaidingi
Centro duomenimis, per parą BPC sulaukia nuo 6,5 iki 9 tūkst. skambučių, o priima ir pagalbos tarnyboms perduoda vidutiniškai 2–3 tūkst. pagalbos prašymų.
„Dažnai skambina girti asmenys, kurie patys nesupranta, ko nori. Kai kurie galbūt per klaidą surenka numerį 112. Yra ir vaikų, kurie po pamokų nori paišdykauti. Po rezonansinių įvykių padaugėja skambučių su reikalavimais“, – teigė BPC viršininkas Audrius Čiuplys.
Viršininkas perspėja, jei įvykis karštas, tai sujungia su policija. Visais kitais atvejais nejungiama.
Prie pulto budinti centro operatorė Dalia teigia, kad įvykus nelaimei su vaikais yra žymiai lengviau susikalbėti ir gauti tikslią informaciją nei su išgėrusiais asmenimis ar pagyvenusiais žmonėmis.
Informacija – tiesiai į policijos ekipažą
BPC pranešė, kad nuo liepos mėnesio trumpa informacija apie įvykį automatiškai keliaus ne tik policijos budėtojui, bet ir į patrulių automobilius. Šiuo metu Vilniuje kai kurių patrulių ekipažuose tai jau išbandoma.
„Jei skambins žmogus, taip pat galėsime atsakyti, kur policijos automobilis ir kaip greitai reaguoja į konkretų įvykį“, – teigė viršininkas.
Panevėžio, Utenos ir Marijampolės medikai jau automatiniu būdu gauna pagrindinius duomenis apie įvykį – telefono numerį, adresą, trumpą įvykio pobūdį – kurį į sistemą būna įvedę BPC operatoriai. Šiuo metu tvarkoma sistema, kad ir kitų miestų medikai iš karto matytų pirminę informaciją.
„Sujungiant tas dispečeris, kuris perima pokalbį, automatiškai mato pirminius duomenis ir nereikia du kartus klausinėti tų pačių dalykų“, – sakė viršininkas.
Nelaimė Dembavoje prisidėjo prie to, kad 2015 metų liepos mėnesį buvo panaikinti kai kurie BPC skyriai. Buvo numatyta, kad iš dešimt apskričių centrų visi pagalbos skambučiai bus perkelti į Vilnių ir Klaipėdą.
Darbus pradėjo psichologas
Vilniaus BPC nuo gruodžio mėnesio dirba psichologas, bet kol kas nė vienas operatorius į jį nesikreipė. Darbuotojai tvirtina, kad dar reikia susipažinti ir priprasti.
„Priklauso nuo žmogaus ir asmeninių savybių. Senesni darbuotojai moka puikiai išsišnekėti ir jiems kartais nieko nebereikia. Kiti nori pasikalbėti su specialistais. Kartais būna, kad žmogus atlieka viską, ką privalėjo, tačiau situacija baigiasi liūdnai“, – kalbėjo BPC darbuotoja.
Pasak BPC viršininko, kiek darbuotojų ateina per mėnesį, tiek ir išeina. „Žmonių centre praktiškai nedaugėja. Atlyginimas per mažas, darbo krūvis intensyvus ir nuovargis – viskas susideda. Jei darbo krūvis didesnis, mes skatiname priedais, tačiau dabar ateinančiam darbuotojui galime pasiūlyti 440 eurų. Turintis ilgą stažą darbuotojas gali gauti ir iki 700 eurų, tačiau daugiausia darbuotojai taip ilgai neišdirba“, – sakė A.Čiuplys.
