Tačiau geoterminio SPA steigimas uostamiestyje įstrigo
Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui kelerius metus atsisakius
derinti gręžinio sanitarinę apsaugos zoną. Pasak bendrovės
„Geoterma“ direktoriaus Sigito Petrausko, projektas pakliuvo į
biurokratines pinkles.
„Negalime naudoti itin kokybiško, unikalių savybių turinčio
geoterminio vandens vien dėl to, kad teisės aktai nenumato atvejų,
kai naudojamas vanduo iš giluminių gręžinių, esančių po gamybos
objektų sanitarinės apsaugos zonos ribomis. Turime visus įrodymus,
kad mineralinis vanduo kokybiškas, tinkamas žmonių sveikatai
gerinti, tačiau į tuos faktus atsakingos institucijos nekreipia
dėmesio“, – sakė S. Petrauskas.
Antradienį „Geoterma“ kartu su Klaipėdos savivaldybės atstovais
valstybinėms institucijoms pateikė teisės aktų projektus, kurie
panaikintų netobulą geoterminio vandens naudojimo tvarką ir leistų
jį pasitelkti sanatoriniam gydymui bei visuomenės gerovei. Teisės
aktų projektai įteikti aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui ir
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovui Rimantui Jonui
Pilipavičiui.
Projektuose siūloma aiškiau reglamentuoti geoterminio ir
mineralinio vandens naudojimo tvarką, priimti atitinkamus teisės
aktus, šią tvarką suderinti su Specialiosiomis žemės ir miško
naudojimo sąlygomis, taip sudarant galimybę panaudoti geoterminius
vandens išteklius jiems esant gamybinių objektų sanitarinėje
apsaugos zonoje.
Anot „Geotermos“ atstovų, Aplinkos ministerija ir Lietuvos
geologijos tarnyba jau rengia medžiagą suteikti bendrovei leidimą
ir pasirašyti naudojimo sutartį mineralinio vandens išteklių
naudojimui sveikatinimo tikslams, nes vien apsaugos zonos nebuvimas
neužkerta kelio panaudoti vandenį pagal paskirtį.
