Tam pasirinkau kelis skaitomus Rusijos portalus, ypač – besispecializuojančius „artimojo užsienio“ naujienose, iš kurių paprastas Volgogrado ar kokio Čerepoveco gyventojas semiasi žinių apie mūsų nuostabią šalį.
Vargu ar nustebinsiu, tiesiog konstatuosiu faktą. Lietuva iš ten atrodo itin bjauriai... Nykus, ekonomiškai atsilikęs kraštas, kuris be Vakarų dotacijų jau būtų seniausiai pražuvęs. Kažkur milijonas su trupučių likusių gyventojų, o kas nesugraibo pinigų bilietui pas Londone vergaujančius giminaičius – gyvena pusbadžiu, be mažiausios perspektyvos, taip niekad netapę ir netapsiantys išsvajotais Vakarais.
Reikšmingesnės Lietuvos aktualijos prokremliškoje žiniasklaidoje atsispindi tarytum kreivame veidrodyje. Neatpažįstamai iškraipytos „naujienos“ pristatomos taip, kad blaivas ne iškart suprasi apie ką kalba. Neretai sutinkamas visiškas prasilenkimas su realybe bei fantastiškiausios interpretacijos.
Dažnokai – absoliučiai skirtingų kontekstų suplakimas, dozė absurdo plius dozė liguistos piktdžiugos, kitos vatinę savivertę skirtos pakelti nesąmonės. Girdi, pas tuos labusus kur kas blogiau! Ir gerai! Nėr ko niekingai musei šokinėt prieš branduolinį dramblį!
Kai Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie privalomo šaukimo į karinę tarnybą atkūrimą, tenykščiai portalai sumirgėjo antraštėmis: „Baltijos nykštukas ruošiasi karui!“ Žinia, kad Lietuva perka ginkluotę iš Vokietijos tuoj pat išaiškinta kaip NATO placdarmo ruošimas Rusijos puolimui: „Kaliningrado dalybos. Klastingi Šiaurės aljanso planai!“
Ko gero, Rusijos skaitytojui turėtų atrodyti, kad lietuviai masiškai rašomi į kariuomenės gretas? Bet ne, kitą dieną tie patys puslapiai jau skelbia priešingą informaciją. „Verktinių“ tema – „Lietuvos jaunimas ginasi ašaromis“, o premjero A. Butkevičiaus pareiškimai apie tai šaukimas tik padidino emigraciją palydėtas skalambijimu: „Masinis bėgimas nuo tarnybos į užsieni!“
Ir visiškai nesvarbu, kad šiandien rašoma vienaip, o ryt – kitaip. Kad mūsų piliečiai perkasi „jankių“ tankus ir tuo pat metu tūkstančiais slapstosi nuo tarnybos. Svarbiausia, kaip sakant, išlaikyti negatyvą. Na, o skaitytojas? Argi jis prisimins ką skaitė vakar ir užvakar?
Parama Ukrainai ten reiškia „ginkluotų benderininkų stovyklas Lietuvoje“, ekonomikos augimo lėtėjimas – „visišką, absoliutų ūkinį šalies krachą“.
Tarsi neprašytas svetys svetimuose skalbiniuose jie džiaugiasi kainų padidėjimu po euro įvedimo („Piliečiai pasipiktinę nesulaikomu produktų brangimu!“), ginčais su tomaševskininkais („Lenkai Lietuvoje paversti antrarūšiais!“), V.Uspaskicho „išteisinimu“ („Teisminis farsas subliuško – teisybė triumfavo!“), R.Vanagaitės knyga ir kruvinu Holokaustu („Net vokiečių esesininkai piktinosi lietuvių kraugeriškumu!“).
Ir netgi Vilniaus savivaldybės skola, pasirodo, yra džiugi ir didžiai aktuali naujiena (laikino!) rublio smukimo visiškai nenuvargintam virtuviniam „velikoderžavnikui“, kuris dabar neabejotinai žino, kad „vis daugiau skurstančių pribaltų ilgisi sovietinių laikų“.
Tų pačių pribaltų, kurie rytojaus antraštėse lengva ranka bus paskelbti rusofobais... Netikit? Niekas nedraudžia pasidomėt patiems.
Tiesa, neseniai perskaičiau, kad Georgijaus juostelė Lietuvoje jau prilyginta nacistinei simbolikai ir už jos nešiojimą grūs į cypę. Dar gerai, kad ne į koncentracijos stovyklas. Kaip sakoma tokiais atvejais? Laba diena, atvažiavom!
