„Manau, kad teks trauktis“, – ištarė nuo pirmųjų dienų kartu su A.Abromavičiumi dirbantis jo patarėjas Adomas Audickas.
Vakar apie atsistatydinimą jau pranešė už prekybos ryšius atsakinga Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministro pavaduotoja Natalia Mykolska.
„Mums šis ministro žingsnis nebuvo staigmena. Mes jautėme ir žinojome, kad gali būti poreikis daryti tokius sprendimus“, – „Lietuvos rytui“ prisipažino A.Audickas.
– Kada sužinojote, kad ministras teiks atsistatydinimo pareiškimą?
– Apie konkretų sprendimą sužinojome neseniai, ministras surinko mus ir paaiškino, kokia situacija.
Bet sunkumai vykdant reformas juntami jau senokai.
Atvirai sakant, visą laiką buvo sunku, tačiau pastaruoju metu, kai išskirtinis dėmesys buvo sutelktas į energetikos sektorių ir ministerijai buvo suteikta daugiau galių, įtampa tapo ypač juntama.
Prieš keletą mėnesių mūsų ministerijai buvo perduota bendrovė „Naftogaz“.
– Taigi atsistatydinimą nulėmė energetikos įmonių reforma?
– Tai susiję su daugeliu reformų, tačiau pagrindinė – valstybės valdomų įmonių pertvarka, pirmiausia vadovų paskyrimas į didžiausias valstybės įmones, taip pat ir tai, kad mums buvo perduotas valdyti „Naftogaz“.
Buvo bandoma daryti įtaką, paskirti viceministru žmogų, kurio ministras pats nesirinktų.
Tikslas paprastas – įgyti svertus valdyti „Naftogaz“, o drauge ir pinigų srautus.
– Galbūt A.Abromavičiaus atsistatydinimo pareiškimas yra tam tikra veiklos strategija – bandymas apsiginti nuo korumpuotų veikėjų?
– Aivaras suprato, kas vyksta, taip pat ir tai, kad reikia rimtų pokyčių. Kad jie įvyktų, kartais žmonės turi daryti stiprius pareiškimus. Jis tai ir padarė – būtų išgirsta, kas vyksta.
– Vadinasi, tai tik manevras?
– Nemanau. Jis pasakė labai aiškiai. Tai apgalvotas sprendimas.
– Jūs atsakingas už valstybės įmonių reformą. Gal per kietai užsimojote? Nejaučiate savotiškos kaltės, kad A.Abromavičius turi trauktis?
– Taip, mes su Aivaru pradėjome šią reformą iš karto, kai jis buvo paskirtas. Aš į komandą įsitraukiau po poros savaičių. Iš tiesų, norėjome viską daryti greitai, siekėme perkelti geriausią Lietuvos ir kitų šalių patirtį.
Veiklos principus keisti buvo lengviau negu juos įgyvendinti. Tai tapo įmanoma tuomet, kai mums buvo suteikta daugiau galių. Matyt, tuomet kai kas ir suprato, kad pokyčiai nebeišvengiami, todėl spaudimas ir padidėjo.
Aš į Kijevą atvažiavau padėti, daryti tai, kas šiai valstybei būtina, nes ir ekonominė, ir geopolitinė padėtis yra tikrai sudėtinga. Mes tai ir darėme kartu, dirbome, kad būtų rezultatas, o ne imitavome, kad kažką veikiame, ir puikiai supratome, kokios gali būti pasekmės.
– Jūs taip pat išeisite kartu su ministru?
– Tai nulems keletas aplinkybių. Viena jų – galimybė dirbti taip, kaip reikia. Jeigu tokios galimybės nebus, trauksimės. Greičiausiai taip ir bus.
Tačiau yra likęs dar vienas labai svarbus darbas, kurį jau pradėjome ir kurį būtina pabaigti, – paskirti „Naftogaz“ valdybą.
Tai didžiausia valstybės kontroliuojama įmonė šalyje, anksčiau ji buvo labai korumpuota.
Jei mums pavyks ją reformuoti, tai bus didelis laimėjimas.
Londone dirbanti vadovų paieškos kompanija jau pasamdyta, turime profesionaliai baigti šį procesą.
Šiai įmonei, patiriančiai ypač didelį spaudimą, turi vadovauti aukščiausio lygio vadovai, turintys patirties multinacionalinėse kompanijose, jų valdybose.
Tai yra susiję ir su skaidrumu, ir su valstybės iždu.
