Ledonešio nuplukdyta barža – spalvingų veikėjų rankose

Prieplauka tik lapkritį įgijo naują šeimininką. Iki tol plaukiojantis restoranas „Barža“ ilgai buvo nuomojamas. Šiuo metu, Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, ji priklauso bendrovei „Gromus“. 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus m. savivaldybės taryba prieplauką leido parduoti viešojo aukciono būdu.

Tų pačių metų lapkričio 13 d. prieplauką „Gromus“ įsigijo už 29 tūkst. 415 eurų.

Tai, kad pasikeitė prieplaukos savininkai, paaiškėjo tik šį antradienį, kai stichija ją nurovė nuo krantinės miesto centre ir nunešė pasroviui. Gavę vieno iš naujųjų savininkų telefono numerį atsiliepusio vyro paprašėme pakomentuoti incidentą. 

Apie įvykį jis pakalbėjo, tačiau žurnalistus nustebino kategoriškai atsisakęs pasakyti savo pavardę.

Danu prisistatęs vyriškis tik paaiškino, kodėl daugybę metų vandens ir ledų atakuota barža neatlaikė šiųmečio ledonešio. Jo teigimu, ankstesni savininkai prieplaukos nenutempė į žiemos uostą, o kai „Baržą“ įsigijo naujieji savininkai, jos transportuoti jau buvo neįmanoma.

„Vandens lygio nebuvo, o paskui viskas užšalo. Vanduo pakilo tik tada, kai upė pradėjo dirbti. Mes buvome pasiruošę, kiek tai įmanoma. Gręžėme, sustatėme papildomus ankerius, bet jie tik sušvelnino situaciją. Viskas mano akyse įvyko. Masė didžiulė, trosai kaip plaukai nutrūko. Gerai, kad niekam į galvą nepataikė“, – kalbėjo Danas.

Žurnalistams pradėjus aiškintis, kas yra tikrieji prieplaukos savininkai ir kas tas paslaptingas Danas, dar vasarą įvairius kultūrinius projektus baržoje įgyvendinęs fotografas Saulius Paukštys prisiminė, kad čia nuolat sukinėjosi vyriškis tokiu vardu. Tačiau kas jis toks ir kokia jo pavardė, sakė nežinąs.

Informacijos apie bendrovę „Gromus“ daugiau, nors irgi negausiai. Registrų centro duomenimis, bendrovė „Gromus“ priklauso Širvintų rajone, Prienų kaime, gyvenančiai Aldonai Aleksandravičienei (gimusi 1954 m.) ir Palangos gyventojai – buvusiai šio miesto autobusų stoties direktorei Petronėlei Milienei (gimusi 1948 m.). Nuo birželio įmonei vadovauja Norvydas Aleksandravičius.

Vienintelis viešojoje erdvėje apie šią bendrovę pasirodęs faktas buvo tas, kad prieš kurį laiką ji įsigijo Bagaslaviškio pieninę.

„Gromus“ telefonu atsiliepusi mergina patvirtino, kad įmonė išties pirko šią prieplauką, tačiau netrukus ją pardavė. Nei kam, nei kada, ji nesutiko pasakyti.

„O kodėl jūs tuo domitės? Be įmonės direktoriaus žinios aš tokios informacijos neturiu teisės teikti. Pasitarsiu su direktoriumi ir perskambinsiu“, – patikino ji. 

Galiausiai pavyko išsiaiškinti, kad vyras, vardu Danas, gali būti rašytojo Balio Sruogos giminaitis Danielius Sruoga. Dar prieš kelerius metus ši pavardė nuolat skambėjo žiniasklaidoje greta nužudymais ir kitais nusikaltimais kaltinto Donato Adomėno pavardės. Vykstant teismams, D.Sruoga kartais net būdavo įvardijamas kaip D.Adomėno bendrininkas, tačiau apkaltinamojo nuosprendžio niekada neišgirdo.

Nors nuo pareigūnų abu vyrai paspruko kartu, jų sulaikymus skiria dvejų metų pertrauka. D.Sruoga su antrankiais iš Ukrainos 2007 m. buvo pargabentas po beveik 14 metų trukusio slapstymosi.

2009 metais į Lietuvą iš Ukrainos buvo parvežtas ir labai sunkiais nusikaltimais įtariamas bei 16 metų nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstęs Donatas Adomėnas. 

Tiek D.Sruoga, tiek D.Adomėnas vienu metu Lietuvoje buvo laikomi ieškomiausiais ir ilgiausiai besislapstančiais bėgliais. Tikslią jų buvimo vietą Lietuvos pareigūnai aiškinosi ne vienus metus.

Ukrainoje, Krymo pusiasalyje, 2007 metais sulaikytas D.Sruoga vėliau teisme pasakojo, kad su D.Adomėnu iš Lietuvos spruko į Baltarusiją, o paskui – į Maskvą. D.Sruoga vėliau persikraustė į Ukrainą ir svetima pavarde įsidarbino povandeninio plaukiojimo instruktoriumi viename vandens pramogų parke. 

2007 m. birželį jis buvo sulaikytas greta savo darbovietės.

Tuo metu D.Adomėnas apsigyveno vienišas kalnuose – praktikavo sveiką gyvenseną: užsiiminėjo meditacija, joga.

Sulaikyti D.Adomėną padėjo Ukrainos vidaus reikalų pareigūnai ir greitojo reagavimo būrys „Sokol“. Jis buvo sučiuptas Kryme su suklastotais dokumentais. Sulaikomas įtariamasis priešinosi būriui ginkluotų pareigūnų.

Nuo ko gi jie slapstėsi?

Lietuvos teisėsauga abiejų ieškojo net nuo 1993 metų rudens. Tų metų liepą Vilniuje, Architektų gatvėje, esančiame bute buvo rasti du nužudyti žmonės. Verslininkas Ramūnas Žygas ir pas jį atėjęs svečias Arvydas Čekaitis buvo rasti su šautinėmis žaizdomis, smaugimo žymėmis bei surištomis rankomis.

Vėliau nustatyta, kad nužudymą liepos 23 d. kartu su kitais nenustatytais asmenimis įvykdė D.Adomėnas.

Vos po mėnesio, 1993 m. rugpjūčio 17 d., važiuodamas automobiliu su D.Adomėnu ir D.Sruoga Liepkalnio g. buvo užpultas nužudytojo R.Žygo partneris, tuo metu žinomas verslininkas Vytautas Bauras. D.Adomėną ir D.Sruogą po verslo partnerio nužudymo jis buvo nusamdęs kaip asmens sargybinius.

Vėliau V.Bauras tvirtino, kad D.Adomėnas jam į nugarą įrėmė automatą „Kalašnikov“, tačiau verslininkui pavyko iššokti iš automobilio, asmens sargybiniai bandė jį sugriebti.

Kaip tik tuo metu pro šalį atsitiktinai važiavo civiliais drabužiais vilkintys brigados „Geležinis vilkas“ kariai. Jie esą ieškojo pabėgusio tarnybos draugo ir pamatę, kaip du vyrai į automobilį tempia trečią, šoko šiam į pagalbą.

Pamatęs karius D.Adomėnas atidengė ugnį iš automato „Kalašnikov“. Per incidentą trys kariai ir vienas pro šalį atsitiktinai važiavusio automobilio keleivis buvo sužeisti, V.Bauras išsigelbėjo. D.Sruoga su D.Adomėnu pasislėpė.

Nors tąkart keli šimtai policininkų blokavo miestą, bėglių sulaikyti nepavyko. 

Incidentas su „Geležinio vilko“ kariais ir prieš tai įvykdyta dviguba žmogžudystė sukėlė daug triukšmo Lietuvoje. Šaudynės Liepkalnio g. ilgai nedingo iš laikraščių puslapių.

Po 15 metų teisme D.Sruoga tvirtino, kad konfliktas automobilyje kilo tik tarp D.Adomėno ir V.Bauro. Jiems aiškinantis santykius esą automobilyje ir įvyko susistumdymas, verslininkas iššoko iš mašinos, jį vijosi D.Adomėnas. Vėliau neva verslininkas sėdėjo ant šaligatvio, o asmens sargybiniai jį tenorėjo įkelti į automobilį. Tuo metu juos apsupo keli vyrai, tad D.Adomėnas pradėjo šaudyti.

Pats verslininkas V.Bauras tvirtino, kad per užpuolimą iš jo buvo atimtas 40 tūkst. litų vertės laikrodis „Rolex“, bet D.Sruoga tai neigė.

Galiausiai dėl pasikėsinimo nužudyti, neteisėto ginklo laikymo, plėšimo ir kitais nusikaltimais kaltintas D.Sruoga liko laisvėje. Dėl vienų nusikalstamos veiklos epizodų jis buvo išteisintas, o dėl kitų byla jam buvo nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas.

D.Sruogos jaunystės draugas D.Adomėnas vėliau buvo nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme dėl nužudymų ir kitų nusikaltimų. Aukštesnės instancijos teismas bausmę sugriežtino ir skyrė galutinę 19 metų laisvės atėmimo bausmę.

O V.Bauras vienu metu buvo įtartas savo verslo partnerio R.Žygo nužudymo organizavimu, tačiau vėliau šie įtarimai jam buvo panaikinti.

„Taip. Tai aš“, – patvirtino paslaptingasis Danas, ketvirtadienį lrytas.lt tiesiai paklaustas, ar jis iš tiesų yra rašytojo B.Sruogos giminaitis.

Tačiau į ilgas kalbas apie savo praeitį jis nesileido, mieliau kalbėjo apie ledų nuneštą baržą ir tvirtino, kad jis nėra vienintelis jos dabartinis savininkas, bet kitų bendraturčių neatskleidė.

„Bendrovė „Gromus“ iki paskutinio meto buvo savininkai. Mes dar net nespėjome jos iki galo perimti“, – sakė D.Sruoga.

Vyras pasakojo, kad savininkai visų pirma dabar norėtų baržą sugrąžinti į vietą, susitvarkyti privalomuosius nuosavybės dokumentus. O prieplauką partempti bus įmanoma tik tada, kai iš Neries galutinai išplauks ledai. D.Sruogos teigimu, kai kur upėje dar likusios nemažos ledų sangrūdos, tad savininkai nenori rizikuoti dabar baržą tempdami atgal. Juolab kad niekas tokiomis sąlygomis neduos ir leidimo tam.

„Dabar vyksta tvarkymosi darbai. Ten plaustų krūva buvo prikabinta nuo buvusių savininkų laikų. Jie visi dabar yra išrinkinėjami. Tai buvusių savininkų palikimas, net nežinau jų vardų ir pavardžių“, – sakė lrytas.lt pašnekovas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, prie baržos buvo prišvartuotas mažasis laivas „Švyturys“, priklausantis UAB „Synergija“, akvabusas, pramoginis kateris ir du plaukiojantys nameliai.

„Vizija yra tokia – susitvarkyti ir tada tai jau bus prieplauka. Baidarių prieplauka ir laivų prieplauka. O toliau... Kas bus toliau, sunku pasakyti. Kol kas galiu pasakyti, kad ji tikrai bus eksploatuojama kaip prieplauka“, – paklaustas apie baržos ateitį sakė D.Sruoga.

O kaip praeitis? Ar tai netrukdys plėtoti šio projekto? Vyras įsitikinęs, kad viskas bus gerai: „Mano praeitis yra mano praeitis. Aš esu tik mikrodalininkas. Man užeis, galiu savo dalį perleisti ir kažkam kitam.“

Šį objektą penkeriems metams buvo išsinuomojęs buvęs baržos operatorius, Povandeninio sporto federacijos vadovas Aurelijus Kinas. Vilniaus miestui išsirinkus naują valdžią nuoma su juo buvo nutraukta nesibaigus terminui.

„Nauja Vilniaus valdžia nusprendė, kad barža jiems nuostolinga, todėl nutarė skelbti viešąjį aukcioną ir nusprendė ją parduoti“, – lrytui.lt sakė buvęs baržos šeimininkas.

Paklaustas, kodėl pats jos neįsigijo, sakė, kad kaina jam buvusi per didelė. Mat pirminė kaina buvo apie 72 tūkst. eurų.

„Sužinojęs tą kainą nusprendžiau aukcione nedalyvauti“, – sakė jis.

Neatsiradus pirkėjui buvo surengtas kitas aukcionas. Prieplaukos kaina nukrito iki 50 tūkst., tačiau ir ši suma buvusiam operatoriui buvo neįveikiama. Per trečią aukcioną ją įsigijo vienintelis dalyvis – bendrovė „Gromus“, o ši baržą pardavė naujiems savininkams, tarp kurių yra ir D.Sruoga.

Buvęs baržos operatorius, ketvertą metų nuomojęs prieplauką ir joje esančius objektus, dabar įsitikinęs: šios nelaimės nebūtų įvykę, jei ledonešiui būtų tinkamai pasirengta. Jis pasakojo, kad kiekvienais metais kruopščiai ruošdavosi žiemai: laivai būdavo iškeliami į krantą arba prie jo tvirtai pritvirtinti. A.Kinas teigė pats asmeniškai per ledonešį nesitraukdavęs nuo baržos.

„Manau, kad naujasis savininkas ledonešiui tiesiog nebuvo pasiruošęs. Viskas buvo palikta taip, kaip vasarą. Nupirkta ir palikta be priežiūros“, – sakė buvęs prieplaukos operatorius.

Tuo metu vienas iš naujųjų baržos šeimininkų D.Sruoga sako, kad tai ankstesni savininkai prieplaukos nenutempė į žiemos uostą, o kai „Baržą“ įsigijo bendrovė „Gromus“, jos transportuoti jau buvo neįmanoma.

Dėl nelaimės jis kaltino stichiją ir tvirtino, kad savininkai ėmėsi reikalingų priemonių greta krantinės Vilniuje pritvirtinamai prieplaukai apsaugoti. D.Sruoga sako, kad prieplauką greičiausiai nunešė greta Karaliaus Mindaugo tilto prieš kurį laiką susiformavusi ledų sangrūda. Ją savininkai matė ir, kaip tvirtina, bandė apsaugoti baržą.

„Mes pjūklais apipjovėme viską. Buvome pasiruošę tiek, kiek įmanoma. Stichija yra stichija, nieko nepadarysi... Ne visada yra galimybė į žiemos uostą traukti. Tiesiog nebuvo gylio. Iki kelių gylis buvo. Tokiomis sąlygomis neįmanoma transportuoti 60 tonų masės. Ji prie Karaliaus Mindaugo tilto vagoje būtų įstrigusi. Kas tada būtų buvę?“ – klausė baržos savininkas.

Jis neigia žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad baržą ledai galėjo nunešti dėl pavogtų tvirtinimo detalių. Esą tokia vagystė būtų neįmanoma, kadangi prieplaukoje buvo du žmonės – sargas ir tvirtinimus prižiūrintis specialistas. Be to, ta vieta filmuojama vaizdo kameromis.

„Aš jums galiu papasakoti apie kitą vagystę. Tuo metu, kai barža atitrūko, ties „Forum Palace“ nuo vieno iš plaustų nulėkė didelės palapinės surenkamoji aliuminio konstrukcija. Laivas atsidūrė ant krantinės, o tą konstrukciją per valandą kažkas pavogė. Kreipiausi į policiją, pareigūnai atvažiavo po trijų su puse valandos.

Ten greta kažkokie darbai vyksta, bet niekas nieko nematė, niekas nieko nežino. Situacija tokia – liko ant kranto jūsų daiktas ir per valandą jis dingo. Ištirpo... Aplinkui žmonės, jie čia pat vaikšto, dirba... Net užbėgau į darbininkų aikštelę pažiūrėti, ar nemeluoja, ar pas juos nėra. Jų panosėje dingo“, – pasakojo D.Sruoga.  

Plaukiojantį restoraną „Barža“ ledonešis Nerimi nunešė antradienį per pietus. Ugniagesiai gelbėtojai prieplauką pagavo ties Vingio parku ir pritraukę prie kranto pritvirtino prie medžių.