Radvilėnų plente įsikūrusio didžiausio šalies Zoologijos sodo gyventojai taip pat netrukus pajus, ką reiškia gyventi vykstant remontui, mat Aplinkos ministerija paskelbė apie planus šiemet pradėti Zoologijos sodo rekonstrukciją.
Gyvūnų būstai bus atnaujinami etapais, o visi darbai turėtų būti baigti kartu su Laisvės alėjos rekonstrukcijos pabaigtuvėmis – 2020-aisiais. Ką gaus gyvūnai, jų pažiūrėti atvykstantys lankytojai ir miestas?
Visi senieji gyvūnų aptvarai bus nugriauti arba atnaujinti juos išplečiant bei pritaikant patogesniam gyvenimui. Statant naujus būstus didžiajai daliai augintinių teks ieškoti laikinos pastogės, o tai nebus lengva užduotis. Akvariumą su žuvimis prireikus galima parsinešti net į namus, o žirafa ar begemotas daugiabučio sandėliuke tikrai netilps.
Jau dabar aišku, kad tai bus milžiniškas projektas, kuriam teks išleisti ne vieną milijoną eurų.
Net padidinus sąmatą kelis kartus, Kauno zoologijos sodas niekada neprilygs Prahos, Vienos ar Berlyno zoologijos sodams vien dėl erdvės stygiaus.
Šiek tiek praplėsti gyvūnų būstus galima tik smarkiai sumažinus pačių gyvūnų skaičių, tačiau niekaip nepavyks sukurti įspūdžio, kad didieji žvėrys gyvena natūraliomis sąlygomis. Kas lankėsi geriausiuose užsienio zoologijos soduose, galėtų patvirtinti, kad tai sukelia visiškai kitokią nuotaiką negu grotuoti voljerai.
Šioje reikšmingoje apsisprendimų kryžkelėje nebuvo net rimtesnių svarstymų dėl alternatyvos brangiai kainuosiančiai Zoologijos sodo rekonstrukcijai.
Kai prieškario metais garsiausio visų laikų Lietuvos gamtininko profesoriaus T.Ivanausko pastangomis buvo įkurtas Zoologijos sodas, dabartinė jo teritorija buvo Kauno pakraštys.
Po kelių dešimtmečių šį unikalų gamtos kampelį apsupo daugiabučiai, todėl Zoologijos sodas atsidūrė beveik miesto centre. Gyvūnai Zoologijos sodo prieigose įsikūrusiems kauniečiams netrukdo, o štai žmonių elgesys kartais būna sunkiai suvokiamas.
Zoologijos sodo darbuotojai lig šiol prisimena prieš dešimtmetį netoliese vykusį studentų festivalį, kurio metu gyvūnai dėl trankios muzikos tiesiog kraustėsi iš proto. Studentai tąkart išgąsdino net liūtus, kurie riaumodami blaškėsi po narvą, todėl Zoologijos sodo vadovams teko kviesti policijos pareigūnus.
Porą pastarųjų dešimtmečių lankytojams kyla nemažai rūpesčių surasti vietą automobiliui, nes praplėsti esamą aikštelę greta pagrindinio įėjimo nėra jokių galimybių, o įvairių švenčių metu čia išsirikiuoja keli šimtai automobilių.
Gyvūnų teisių gynėjai turbūt suskubs šaukti, kad nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų išvis nevalia, nes tai prilygsta jų kankinimui. Oponentai atkirstų, kad geriau jau turėti Zoologijos sodą negu aikštelę daugiabučių statybai.
Niekas nedrįs ginčytis, kad Zoologijos sodas yra tapęs vienu Kauno simbolių ir savo trauka nenusileidžia Pažaislio vienuolynui, „Žalgirio“ arenai ar Velnių muziejui. Visiškai jį uždaryti turbūt nebūtų teisingiausias pasirinkimas.
Reikėtų ieškoti kompromiso, o viena galima išeitis – nuo senų laikų šalyje gyvenančių gyvūnų Zoologijos sodas, kuris galėtų tapti Lietuvos liaudies buities muziejaus padaliniu. Jiems visiškai užtektų esamos teritorijos, nes naminiams gyvūnams tikrai nereikia didelių aptvarų, o laukiniai žvėrys ir paukščiai įsikurtų išties karališkos erdvės voljeruose.
Niekada kaime nebuvę vaikai galėtų išvysti gyvūnus, kuriuos augino jų seneliai ar proseneliai – karves, arklius, avis, vištas.
Jeigu leidžia valstybės biudžeto galimybės, egzotinių gyvūnų Zoologijos sodą galima įkurdinti naujoje vietoje. Galbūt šiam tikslui tiktų netgi Kauno marių prieigos greta Rumšiškėse įsikūrusio Lietuvos liaudies buities muziejaus.
Kaunas turėtų šiuolaikišką Zoologijos sodą, o nelaisvėje gimę ar atsidūrę gyvūnai bent jau džiaugtųsi oriomis gyvenimo sąlygomis.
„Laikinoji sostinė“
