Prezidentės D.Grybauskaitės atstovės spaudai išteisinimą valstybės paslapties atskleidimo byloje apskundęs prokuroras G.Ivanauskas vakar nuėjo dar toliau – teismo posėdyje drįso pareikšti, kad būtina apklausti ir pačią šalies vadovę.
Kiek anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra nepagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kitos skandalingos istorijos – prezidentei pareiškus, neva jos ankstesnei kandidatei į generalinius prokurorus E.Dambrauskienei buvo siūloma išsipirkti postą.
Tai teikia vilties, kad yra tvirtą stuburą turinčių pareigūnų ir ne visi jie – vien klusnūs politikų valios vykdytojai ar pataikūnai, nors Lietuvoje įprasta manyti, kad teisėsauga šoka pagal prezidentės dūdelę.
Prezidentę prieš plauką šukuojantys teisėsaugos veiksmai tapo nelengvu galvosūkiu prokuratūros vadovams.
Šalies vadovė, aišku, to nenorėdama, pati jau įstūmė naująjį generalinį prokurorą į dviprasmę padėtį, kai pasiūlė imti pavyzdį iš geriausiai persitvarkiusių teismų.
Juk ne juokai, jei kažkokie asmenys siūlė kandidatei į generalinius prokurorus išsipirkti postą, ją šantažavo, o šie užkulisiniai žaidimai netgi lėmė, kaip teigė prezidentė, kad Seimas nepatvirtino jos kandidatūros. Tai dvelkia netgi valstybiniu nusikaltimu.
Tyrimas turėjo būti atliktas nedelsiant, kai tokia žinia buvo paskleista šalies vadovės lūpomis.
Bet nuolatinio vadovo neturėjusi Generalinė prokuratūra neišdrįso net pradėti ikiteisminio tyrimo.
Tiesa, parlamentaro P.Urbšio prašymą ištirti galimą E.Dambrauskienės šantažą nagrinėjęs prokuroras G.Jasaitis planavo apklausti susitikime su prezidente dalyvavusią Seimo pirmininkę ir valdybos narius.
Logiškas žingsnis būtų buvęs kviesti į apklausą pačią šalies vadovę. Iš principingumu garsėjančio prokuroro G.Jasaičio buvo galima sulaukti ir tokio kirčio, bet jis staiga buvo nušalintas ir medžiaga perduota STT.
Kaip ir spėta, STT tyrėja netrukus nustatė, kad čia nėra ko tirti.
Bet P.Urbšys buvo atkaklus ir apskundęs šį sprendimą pasiekė pirmąją pergalę – atsirado drąsus apylinkės teisėjas, kuris tenkino jo skundą, o prezidentei galinčio atsirūgti ikiteisminio tyrimo likimas kaip karšta bulvė buvo permestas jos paskirtam generaliniam prokurorui E.Pašiliui.
Tačiau prokuratūra apskundė teismo sprendimą ir aiškina, jog negali ištirti E.Dambrauskienės šantažo, nes ji, remdamasi įstatymo numatyta teise, atsisako liudyti prieš save.
Bet informaciją apie galimą nusikaltimą juk paskelbė ne ši teisėja, o prezidentė, vadinasi, ji ir turėtų atsakyti, kuo rėmėsi.
Komiškiausia, kad prokurorai skunde netgi nedrįso minėti D.Grybauskaitės pavardės. Seimo narys P.Urbšys pašmaikštavo, kad jie, matyt, prezidentę laiko Dievu ir vykdo dešimt jos įsakymų, kurių vienas reikalauja neminėti Viešpaties vardo be reikalo.
Taigi dabar jau aukštesnės instancijos teismo teisėjai suks galvą, ką daryti – atmesti prokuratūros skundą ar jį tenkinti ir taip palaidoti tyrimą, galintį sukelti problemų prezidentei.
Negana to, ir Aukščiausiajam teismui, nagrinėjančiam D.Ulbinaitės išteisinimo bylą, reikės tarti žodį, ar atnaujinti šį procesą ir spręsti, ar turėtų būti apklausta pati prezidentė.
Tačiau kai net Aukščiausiojo teismo teisėjai dėkoja už pareigas asmeniškai prezidentei, sunku patikėti, kad teismai priims jai nepalankius sprendimus.
Be to, prezidentei suteiktas imunitetas leidžia atsisakyti liudyti.
Kita vertus, ką prezidentė gali atsakyti į prokurorų klausimus, jei, tarkime, pati iš piršto laužė tą istoriją apie posto išsipirkimą?
Susidaro įspūdis, jog prezidentė tiesiog susipainiojo savo politinių manipuliacijų pinklėse. Ko ji siekė, tarkime, kalbėdama apie Kaišiadorių teisėjos šantažą? Gal tikėjosi, kad išgąsdinti užuominų apie neva turimą kompromituojančią informaciją Seimo nariai klusniai patvirtins kitą jos pasirinktą generalinį prokurorą ir niekas nieko nesiaiškins?
Juk prezidentė įvardijo net penkis parlamentarus, kurie neva ką nors rezgė prieš jos pasirinktus kandidatus į generalinio prokuroro postą.
Buvo galima pamanyti, kad ji taip pat turi kokių nors slaptų pažymų.
Bet kai parlamentarai kreipėsi į teisėsaugą, Prezidentūra pareiškė, kad šalies vadovė rėmėsi ne operatyvine informacija, o tik elektroniniais laiškais ar skambučiais, kitaip sakant, anoniminiais gandais.
Keisčiausia, kad tokio paaiškinimo pakako visiems įtarimų ištepliotiems Seimo nariams, išskyrus P.Urbšį, ir jie tiesiog nutilo, kaip anksčiau nutiko jau ne vienam viešai, nors ir be argumentų, apkaltintam politikui.
Vargu ar tai galima aiškinti tik baime. Gal manipuliacijos slapta informacija savaip naudingos ir partijoms, nes taip atsiranda galimybė manipuliuoti pačia prezidente, pakišant jai „kompromatų“ ir padedant suvedinėti sąskaitas su politiniais konkurentais?
Tokia neskaidri atmosfera ir leidžia sudaryti visokius politinius sandėrius, vieniems veikėjams suteikiant neliečiamųjų statusą, o kitus paverčiant atpirkimo ožiais.
