Prokuratūra mano, kad ši informacija patenka į kriminalinės
žvalgybos sferą ir jos neprivalu tikslinti Baudžiamojo proceso
kodekso tvarka.
Sprendimus netirti informacijos buvo priėmusi Specialiųjų
tyrimų tarnyba (STT) bei prokuroras. Tačiau Vilniaus miesto
apylinkės teismas konstatavo, kad Seimo nario Povilo Urbšio
prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą atmetę pareigūnai tai
padarė skubotai, nepatikrinę visų reikšmingų aplinkybių bei
faktinių duomenų.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Stankevičius
prašo Vilniaus apygardos teismo apylinkės teisėjo nutartį pradėti
tyrimą panaikinti kaip nepagrįstą.
Prokuroras sako, kad šiuo atveju vienintelis galimas
kyšininkavimo aplinkybių nustatymo šaltinis yra teisėja
E.Dambrauskienė, tačiau tikslinimo metu ji atsisakė duoti
parodymus.
Prokuroras pabrėžia, kad „operatyvinės“ informacijos
panaudojimas, kai nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kriminalinės
žvalgybos koordinavimas ir kontrolė patenka į Kriminalinės
žvalgybos reglamentavimo įstatymo reglamentavimo sritį, tai nėra
Baudžiamojo proceso kodekso reguliavimo dalykas.
„Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso uždaviniai
ir nuostatos nenumato galimybės STT ar prokurorui pagal asmens
pareiškimą rinkti ar tikslinti informaciją apie galimą
kriminalinės žvalgybos informacijos egzistavimo/neegzistavimo faktą
ir siekiant įvertinti galimą jos turinį BPK nustatyta tvarka“, –
rašoma prokuroro skunde.
Jis daro išvadą, kad apylinkės teismo motyvai dėl slaptos
pažymos su operatyvine informacija galimo egzistavimo fakto ir
turinio tikrinimo būdu Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka
yra teisiškai nepagrįsti, nes remiasi neteisingu teisės aktų
interpretavimu.
„Pareiškėjo subjektyvus priimtų procesinių sprendimų
vertinimas šiuo atveju neleidžia tvirtinti, kad pareiškime
nurodytos aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos dar plačiau ir
išsamiau ar papildomai tiriamos apklausiant asmenis, kurių sąsajos
su aptariamos informacijos žinojimu yra abejotinos, ypač kai pats
pareiškėjas nenurodė jokių aiškesnių duomenų, kurie leistų
manyti, kad vis dėl to kažkokia nusikalstama veika buvo padaryta ar
buvo kėsintasi ją padaryti“, – teigia prokuroras A.Stankevičius.
Seimo narys P.Urbšys į teisėsaugą kreipėsi žiniasklaidoje
pasirodžius informacijai apie prezidentės Dalios Grybauskaitės ir
Seimo valdybos susitikimą. Žiniasklaidoje skelbta, kad susitikime
lapkričio pradžioje prezidentė valdybos nariams pranešė turinti
informacijos, kad kandidatei į generalines prokurores
E.Dambrauskienei esą siūlyta postą „išsipirkti“. Tačiau kas
tokį pasiūlymą pateikė, valstybės vadovė valdybos nariams
nenurodė.
Apylinkės teismo nutartyje pažymima, kad tyrimo metu buvo
apklaustas P.Urbšys ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo
pirmininkė E. Dambrauskienė, kuri, beje, „atsisakė duoti
parodymus, kurie galimai reikštų parodymus prieš save“, taip pat
gauta informacija apie publikacijos autorių.
Pasak nutarties, teisėsaugos pareigūnai neišnaudojo visų
įstatyme numatytų galimybių, kad įsitikintų, ar P.Urbšio
nurodyti duomenys atitinka tikrovę – nebuvo apklausti kiti susitikime
su prezidente dalyvavę asmenys, nebuvo įsitikinta, ar realiai
egzistuoja susitikime minėta pažyma.
Dėl P.Urbšio skundo prokuratūra, kuri vėliau perdavė šį
skundą tikslinti STT, pati buvo pradėjusi preliminarų tyrimą.
Seimo valdybos nariai, tarp jų ir Seimo pirmininkė „darbietė“
Loreta Graužinienė, buvo sulaukę skambučio iš Generalinės
prokuratūros su prašymu atvykti pas prokurorą Gintarą Jasaitį.
Apklausos buvo numatytos, tačiau atšauktos.
Generaliniu prokuroru gruodžio pabaigoje buvo paskirtas
trečiasis prezidentės pasiūlytas teisėjas Evaldas Pašilis.
