Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spaudos konferencijos metu pasidžiaugė gražiu kraštovaizdžiu ir teigė, kad jam labai smagu kad šį karta buvo ir sniego. Dar smagiau, kad pavyko išsaugoti neformalią sistemą.
„Dėl Lenkijos ir Briuselio turėjome labai konstruktyvų pokalbį ir aptarėme tas temas, kurios mums dvišaliai ir mūsų regionui svarbios. Sutarėme veikti. Tikimės, kad mūsų kolegos ir kaimynai ras tinkamą būdą, kaip išspręsti neaiškumus, vadinkime taip, kurie dabar iškilo ir toliau vyksta.
Mes sunkiai ką nors už juos nuveiksime, mes tik patarėme, kad būtų stengiamasi mažinti konfrontaciją, ieškoti konsolidacijos, ieškoti bendrų interesų. Tai svarbu ne tik Lenkijai, bet ir visam regionui. Duokime laiko ir tikiuosi, mūsų kolegos tai supranta“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Europos Komisija (EK) nutarė pradėti tyrimą dėl Lenkijos veiksmų. Tyrimo objektas – konstitucinio teismo ir žiniasklaidos reformos.
Daugiau sąjungininkų Lietuvoje
L.Linkevičius prakalbo ir apie sąjungininkų skaičiaus didinimą: „Ne kartą sakėme, kad norime daugiau sąjungininkų mūsų teritorijose, įvairiuose formose – pratybos, mokymai. Šiaip mes neturime infrastruktūros ypatingos dėl daugelio priežasčių. Norime, kad būtų daugiau fiziškai ir aritmetiškai.
Maža to, norime, kad tas daugiau būtų integruotas į veiksmą – gynybos planavimą, pratybas. Tam reikia laiko, teisinės bazės adaptacijos tiek ir Aljanso, tiek ir nacionalinės. Matome tą kryptį ir viziją ir tai yra tai, dėl ko esame Aljanse“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas L.Linkevičius.
Sausio 14–15 dienomis tradicija tapusio „Sniego susitikimo“ pagrindinė tema – padėtis Ukrainoje ir pasirengimas liepą Varšuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Susitikime aptarta ir daugiau aspektų – santykiai su Rusija, Maskvos veiksmai Ukrainoje ir Sirijoje. Taip pat hibridinės grėsmės, ne tik konvencinės – kibernetinės, energetinės, informacinis karas.
Vertybinis pagrindas nyksta
Pasak ministro, iki liepos bus pabaigtas adaptacijos procesas. Reakcijos veiksmų plano įgyvendinimas. Ypatingai greitojo reagavimo pajėgų sukūrimas. Pilnai veiks operaciniai štabai sukurti Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Vilniuje.
„Reikalai daugiau sukosi apie Šiaurės Europą, Rytų Europą. Aš įžvelgiau asmeniškai, kad turime padaryti tai, ką nutarę. Norėčiau, kad labai susirūpintume vertybių ir įsipareigojimų išsaugojimu. Tai, ką darome, turime tam tikrus argumentus, yra ekonominiai interesai ir kitokie, bet vertybinis pagrindas nyksta. Jei bus taip ateityje bus sunku išvengti dvigubų standartų, pasyvios laikysenos, kai reikia aktyviai padėti šalims, kurios patiria grėsmę, kalbu apie Rytų partnerystę. Šiandieną šnekame, o Ukrainoje vyksta karas“, – teigė ministras.
„Sniego susitikimas“ buvo surengtas devintą kartą. Į jį susirinko per 60 dalyvių – tarptautinės politikos ir saugumo ekspertų, keletas užsienio reikalų ministrų, JAV valstybės departamento ir NATO pareigūnų, nevyriausybinių organizacijų atstovų.
Į susitikimą šiemet buvo pakviesti Latvijos, Estijos, Slovakijos, Rumunijos užsienio reikalų ministrai, Jungtinės Karalystės Europos reikalų ministras Davidas Lidingtonas, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksanderis Vershbowas, Jungtinių sąjungininkų pajėgų vadavietės Neapolyje vadas admirolas Markas Fergusonas.
