Minint 25-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines direktorė su portalu lrytas.lt sutiko pasidalyti savo prisiminimais apie įtampą gimdymo namuose tuo metu, kai prie Vilniaus televizijos bokšto važinėjo tankai.
K.Mačiulienės akyse išliko žūstančių žmonių vaizdas. Moteris aiškino, kad jie darė viską, jog naujagimiai gimtų gyvi ir sveiki, – svarbiausia gyvybė, o po sausio 13-osios įvykių porą metų ji negalėjo žiūrėti jokių filmų apie karą ar smurtą.
– 1991 metų sausio 13-oji. Kiek vaikų gimė tą naktį jūsų gimdymo namuose? – portalas lrytas.lt paklausė Vilniaus gimdymo namų direktorės K.Mačiulienės.
– Tą naktį buvo net septyni gimdymai – gimė penkios mergaitės ir du berniukai. Iš viso 1991 metais buvo 3 672 gimdymai. Šiandien, kai pakėliau visus tų metų įrašus, pirmiausia nemaloniai nuteikė ir prisiminimus sukėlė formos, gimdymo žurnalai ir istorijos, kurios buvo rašomos rusų kalba, o tik mūsų įrašai buvo lietuviški.
– Kokia tuo metu buvo atmosfera gimdymo namuose? Ar jautėte nerimą ir baimę?
– Ne tik lemtingą naktį, bet visą savaitę prieš įvykius buvo jaučiama įtampa ir tam ruošiamasi. Iš anksto prisipylėme visas talpyklas vandens, jei kartais pritrūktų. Sunešėme daugybę žvakių, jei reikėtų operuoti, kad matytume. Įkrovėme visus avarinius akumuliatorius. Budintys darbuotojai nežinojo, kas bus ir kaip.
Iš anksto buvo pasakyta pasirengti priimti ir sužeistuosius. Jei būtų prireikę, tai juos būtų vežę į visas ligonines. Sunešėme į priėmimo kambarį viską, ką turėjome – tvarsliavą ar gydomuosius paketus.
– Ar jūs pati budėjote tą naktį gimdymo namuose?
– Tą naktį nebudėjau, bet sekiau visą informaciją. Per naktį buvo net septyni gimdymai, du iš jų – priešlaikiniai. Vienai moteriai nutekėjo vandenys ir gimdymas prasidėjo išgirdus kulkos garsą. Buvo likę dar trys mėnesiai iki gimdymo. Greitoji pagalbą ją atvežė vieną, nes vyras buvo savanoris. Ji buvo labai susikaupusi, tylėjo ir galvojo apie savo šeimą.
Tą pačią naktį kai kurioms gimdyvėms pakilo kraujospūdis. Darbas buvo labai įtemptas. Reikėjo prižiūrėti vaisių širdies tonus, o aparatūros beveik neturėjome. Viską reikėjo klausyti ausimis, o moterys buvo labai išsigandusios.
Keletas darbuotojų patys dalyvavo sausio 13-osios įvykiuose. Kiti prie Seimo nešė valgyti ir gerti. Visi sekė įvykius ir jaudinosi, kad tik nebūtų aukų. Tuo metu nebuvo televizoriaus prie kiekvieno kampo kaip dabar, o buvo radijo taškai, ir tie, kas turėjo galimybę, klausėsi. Viską stebėjome ir mes su šeima.
– Galbūt ir dabar segite neužmirštuolę – atminties ir pagarbos ženklą?
– Nelabai derinasi prie mūsų uniformos, ant kurios yra mūsų skiriamasis ženklas, vardas ir pavardė. Tačiau dažnai įsisegu prie kostiumėlio ir sausio mėnesį paminiu tą datą. Be to, sutinku nemažai žmonių, kurie taip pat segi neužmirštuolę. Kita dalis neturi, nes tų įvykių neatsimena ar dėl kitų priežasčių.
– Kaip per pastaruosius 25-erius metus pasikeitė Vilniaus gimdymo namai?
– Pirmiausia neliko rusų kalbos, ir visi čia kalba lietuviškai. Jokių žurnalų, dokumentų ar ataskaitų rusų kalba. Antras dalykas – labai pasikeitusi gimdymo pagalba ir priežiūra. Ypatingas dėmesys skiriamas moteriai ir jos norams įgyvendinti. Trečia – labai pasikeitusi įranga, kuri padeda diagnozuoti, anksti įtarti ir viską laiku suspėti.
Vyriausybė, valstybės investicijų programos ir šveicarų programa padarė didžiulį postūmį mūsų darbe. Dabar vis daugiau turime aparatūros, įvairių naujovių ir priežiūros reglamentų. Puikiai sutvarkyti ir gimdymo namai, todėl dabar net sunku palyginti su tais laikais.
Neduok Dieve, dabar sugrįžtų tokie įvykiai: jau turime galingus akumuliatorius, tad galėtume daryti operacijas ir sėkmingai dirbti. Žinoma, jei kristų bombos ar būtų paleisti atominiai ginklai, niekas neatsilaikytų.
– Ar pasikeitė pačios gimdyvės?
– Labai didelę įtaką joms turi aplinka ir atsivėręs pasaulis. Iki 1991 metų nedaug žmonių keliaudavo. Dabar atsirado gimdymai vandenyje, gimdymai gulomis ir pozų pasirinkimas. Taip pat kartais prašoma neatjungti placentos ar nenukirpti virkštelės. Pasitaiko įvairiausių gimdymų, tokių, kokių tik sugalvoja moterys keliaudamos po pasaulį.
Per daug metų pasikeitė ir požiūris į gimdyvę. Visas mūsų kolektyvas malonus ir susiklausęs. Manau, kad gimdyvės, išėjusios iš mūsų namų, turėtų būti patenkintos.
