Rimantas mokėsi tuomečiame Kauno politechnikos instituto ketvirtame
kurse, kai šalyje prasidėjo neramūs įvykiai.
Prie Vilniaus televizijos bokšto studentas lemtingąją naktį buvo su savo
bičiuliais. Kulkos sunkiai sužalotas vaikinas buvo nugabentas į
ligoninę, tačiau medikai buvo bejėgiai.
Marijampoliečiai gerbia žuvusio R.Juknevičiaus atminimą.
Jo vardu pavadino gatvę, prieš kelerius metus išleido knygą su
prisiminimais apie Rimantą bei to meto įvykius sostinėje.
R.Juknevičius po mirties buvo apdovanotas I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus
ordinu.
Rimanto tėvai – Vanda ir Rimantas – Marijampolėje yra žinomi ir
gerbiami žmonės, užauginę tris sūnus, vienas iš kurių paaukojo už laisvę
savo gyvybę.
Sausio 13-ajai atminti miesto kraštotyros muziejaus „Saulėračio“
galerijoje buvo atidaryta fotografų Romo Linionio, Virgilijaus
Usinavičiuas ir Zenono Nekrošiaus fotografijų paroda.
Nuotraukose užfiksuoti Lietuvą sukrėtę tragiški 1991-ųjų įvykiai,
laisvės gynėjų nuotaikos ir emocijos.
Muziejaus dailininkas Artūras Kaminskas originaliai apipavidalino
galerijos sienas, ant kurių buvo sukabintos nuotraukos.
„Fotografas, fiksuodamas istorinius įvykius, ribotai gali padėti žmogui,
nes stengiasi ateičiai įamžinti svarbius momentus“, – sakė R.Linionis,
sunkiomis Lietuvai dienomis buvęs Vilniuje.
„Ne vien ginklai lėmė, jog pasiekėme moralinę pergalę, o po to –
laisvę“, – pabrėžė istorikas bei muziejininkas Jonas Gustaitis.
Jis įvertino svarbų žurnalistų vaidmenį, kai visam pasauliui grėsmės
akivaizdoje buvo skleidžiama informacija apie įvykius Lietuvoje 1991-ųjų
sausio dienomis.
Trečiadienį nuo Sūduvos gimnazijos, kurioje mokėsi R.Juknevičius, iki
senųjų miesto kapinių bėgo būrys jaunimo, šią akciją skyręs Rimantui
atminti.
Vienas iš bėgikų, marijampolietis Valdas Pileckas, prie R.Juknevičiaus
kapo pastatė degantį fakelą: „Atnešėme Rimantui laisvės ugnį“.
Prie laisvės gynėjo kapo su gėlėmis ir žvakėmis šiemet atėjo didelis
būrys moksleivių, vyresnės kartos miesto gyventojų bei Marijampolėje
tarnybą atliekančių kariuomenės šauktinių.
