„Prieš 25 metus Laisvės gynėjų vienybė ir begalinis tikėjimas pergale pavirto jėga, prieš kurią atsitraukė tankai. Didžiuokimės savo didvyriais ir vėl įsisekime neužmirštuolės žiedą – mūsų atminties simbolį“, – antradienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tuo tarpu signataras Zigmas Vaišvila ir jo bendraminčiai niršta: neužmirštuolė esą yra masonų, tradiciškai laikomų slapta krikščionybės ir tautiškumo griovėjų organizacija, simbolis.
Panašią tradiciją turi Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos gyventojai. Lapkričio 11-ąją jie į atlapą įsisega raudonos aguonos žiedą. Ši tradicija atsirado po Pirmojo pasaulinio karo – pagerbiami žmonės, kurie žuvo atlikdami pareigą tėvynei.
Susidomėjo net prancūzai
Artėjant Sausio 13-ajai ryškiaspalvės neužmirštuolės nepamiršo prisisegti konservatorius Dainius Kreivys. Vyro teigimu, ne tik lietuviai domisi šiuo ženklu, bet labai smalsu ir užsieniečiams.
„Pirmadienį grįžau namo ir žmona per skaipą kalbėjo su savo bičiuliais iš Prancūzijos. Jie pamatė mano neužmirštuolę ir kilo labai daug klausimų. Jie ne kartą yra buvę Lietuvoje, todėl buvo paprasčiau paaiškinti – tai meilės tėvynei, patriotizmo ir pagarbos pavyzdys.
Džiugu, kad iniciatyva tampa visuotinė – nuo prezidentės iki žinių vedėjų. Čia panašiai kaip britai, kurie minėdami Pirmojo pasaulinio karo netektis įsisega raudoną aguonos žiedą. Mes taip pat turime savo simbolį ir švelnų priminimą, kad ta laisvė yra labai trapi ir dėl jos turime kovoti, o ypač šiandien, kai aplink daugybė grėsmių“, –aiškino Seimo narys.
Koridoriuose – žiedai
Antradienį pasidairėme po Seimo koridorius. Daugelis sutiktų politikų segėjo žiedą. Vieni turėjo tradicinį šviesiai mėlyną popierinį ženkliuką, o kiti didžiavosi tamsiai mėlynu medžiaginiu gėlės žiedu švarke, kurį akcijos iniciatoriai visiems Seimo nariams padovanojo prieš porą metų.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius kasmet dar prieš Sausio 13-ąją prisisega šį ženklą. „Labai graži tradicija ir glaustai įprasminanti Sausio 13-ąją ir apgintos laisvės atminimą. Sekame kitų šalių, kuriose panašūs simboliai naudojami prisimenant svarbius istorinius momentus, pavyzdžiu. Mes galime siekti, kad ši akcija ir simbolis būtų dar plačiau naudojamas. Pavyzdžiui, renkant pinigines aukas“, – siūlė partijos lyderis.
Stasys Šedbaras aiškino, kad vyresnio amžiaus žmonės niekada nepamirš šios datos ir įvykių, nes patys dalyvavo. Jam smagu matyti, kaip jauni žmonės įsitraukia į akciją. „Parodome, kad vertiname atminimą, auką ir tai, ką turime, – laisvę. Ne dejonės ir kaltinimai, o džiaugsmas turėtų vyrauti. Kaip teisininkai ir žemaičiai, esame skrupulingi žmonės. Prieš porą metų visi Seimo nariai gavo tokią neužmirštuolę. Aš ją išsaugojau ir man ji labai brangi, graži. Bijau, kad nepamesčiau“, – pirštu rodydamas į medžiaginę gėlelę kalbėjo politikas.
Liutauras Kazlavickas teigė, kad neužmirštuolė yra kaip papuošalas. „Tai pagarbos, atminimo ir pavyzdžio ženklas. Smagu, kad jaunimas atsiliepė į kvietimą prisisegti neužmirštuoles. Jie taip liudija, kad tas laikas Lietuvai buvo išskirtinis ir būtina jį prisiminti.“
Po Seimo koridorius vaikštinėjantis Egidijus Vareikis sakė, kad minėdamas istorinę datą jis visuomet pasipuošia šiuo simboliu. Pasak jo, su kiekvienais metais vis daugiau žmonių segasi šį ženkliuką.
Kad tai – ne vienos partijos idėja – buvo galima suprasti jau anksčiau. TV ekrane pasirodęs J.Olekas ir kai kurie kiti socialdemokratai taip pat segėjo šį simbolį.
Žadėjo užsisegti trečiadienį
Keletas skirtingų frakcijų Seimo narių antradienį nesegėjo neužmirštuolės simbolio, tačiau paklausti tikino, kad akciją palaiko ir Sausio 13-ąją būtinai užsisegs.
„Lemiamomis dienomis ir man pačiai teko būti Kauno radijo ir televizijos redakcijoje, nes esu žurnalistė. Buvau ten, kur man ir derėjo būti. Išgyvenau tiesiogiai nelaimes, problemas ir begalinį žmonių susibūrimą bei vienybę. Nuostabu, kad net juodžiausiu Lietuvai metu niekas neprarado tikėjimo ar humoro jausmo. Visi buvo tokie gražūs ir švytintys kaip tos neužmirštuolės – kai jos pražysta pievose, tarsi nušvinta ir susilieja dangus su žeme.
Būtų gerai, kad ta neužmirštuolė žydėtų širdyje, nes ji tokia vienkartinė, nes kai praeina euforija ir liūdesio minutė, ta neužmirštuolė nuvysta ir vėl mes tampame kasdieniški, nuobodūs, pavydūs ir kerštingi. Žinoma, ne visi. Bet esame žmonės ir pakankamai dažnai sergame tomis ligomis. Man norėtųsi neužmirštuolės žydėjimo kiekvieno širdyje visą laiką“, – poetiškai dėstė liberalė Dalia Teišerskytė.
Socialdemokratas Benediktas Juodka iš lentynos paėmė metalinį ženkliuką ir parodė dar nematytą neužmirštuolės versiją.
„Kas sugalvojo šį simbolį – labai protingas žmogus. Labai vertinu, nes ir pats pavadinimas „neužmirštuolė“ turi prasmę. Ne kokia rožė ar jurginas, o būtent ši gėlė. Aišku, kad negalime užmiršti istorinių datų. Trečiadienį reikės įsisegti“, – sakė socialdemokratas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rima Baškienė šypsojosi ir teigė, kad būtinai prisisegs simbolį trečiadienį, nes davė komandą savo darbuotojams nupirkti. „Kaip matote, labai gerbiu ir nešioju tai, ką man padovanojo moksleiviai“, – praskleidusi šalikėlį Lietuvos vėliavėlės ženkliuką rodė parlamentarė.
„Manau, kad atminimas turi būti gyvas. Bet koks ženklas, kuris paskatina mus pagerbti ir prisiminti, vertas didžiausios pagarbos“, – kalbėjo politikė.
Lygino su slapta lože
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Z.Vaišvila teigė, kad neužmirš Sausio 13-osios nakties ir be dirbtinių simbolių.
„Man nepatinka tai, kad neužmirštuolės brukamos kaip nesąmoningiems piliečiams. Ne tik su šiuo ženkliuku, bet ir daugybė kitų veiksmų rodo, kad norime ištrinti mūsų visą istorinę praeitį. Ją vienija mūsų simboliai, o ne svetimi. Sąjūdis prasidėjo nuo Gediminaičių stulpų. Jei būtume Sąjūdį pradėję su kažkokia neužmirštuole, tai būtų pasukioję prie smilkinio su pirštu, ir tiek.
Žmonės ramūs ir paprastai jie sutrinka ir prisisega, nes jiems nepatogu atsisakyti. Šiemet jau pradėta prekiauti tuo simboliu ir tai viską pasako. Jei kas nors pasakys, kad mes taip remiame Lietuvos kariuomenę, aš priminsiu, kad tai yra Vokietijos didžiosios masonų ložės simbolis, kurį naudojo Hitleris vermachtui ginkluoti. Ar mums reikia tokių paralelių?
Gegužės 9-osios Rusijos Pergalės diena taip pat minima su tuo simboliu. Kodėl reikia pakeisti Lietuvos simbolius? Neužmirštuolė labai graži gėlytė, tačiau viskam yra savo vieta ir ji niekada nepakeis mūsų tautos simbolių. Neužmirškime darbais, o ne vieną kartą per metus prisisegę svetimą simbolį“, – Seimo koridoriuje piktinosi Z.Vaišvila.
