Dalia Grybauskaitė atstūmė gediminaičių princą

S.Buivydas nesupranta, kodėl jam už akių, neiškvietus į posėdžius buvo priimtos dviejų teismų nutartys jį patalpinti į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių.

Tai įstaiga, kurioje laikomi itin pavojingi visuomenei asmenys. Iš jos išeiti nėra lengva.

Vilnietis tikino, kad išlaiko save ir padeda išlaikyti savo sūnų, o uždarius jį į psichiatrinę įstaigą, žlugsianti jo individuali įmonė.

Vyro bėdos prasidėjo nuo susidomėjimo savo giminės istorija. Kartą S.Buivydas išgirdo ginčijantis tėvą ir motiną, kas iš jų tikras bajoras, o kas valstietis ir nutarė patikrinti jų teiginius Istorijos archyve. Ten radęs žinių apie keletą kilmingų protėvių.

Toliau ieškoti buvo sunkiau. Genealogijos medžių sudarytojai paprašė už darbą nemažai pinigų, kurių vilnietis atsisakė mokėti.

Žinias apie savo kilmę S.Buivyda įkėlė į internetinį puslapį, skirtą protėvių ieškotojams.

Netrukus vilnietis gavo pasiūlymą iš JAV genealogijos instituto atlikti DNR testą – tai esą padėsią išsiaiškinti jo kilmę. Testas kainavo nepigiai – 2 tūkstančius dolerių.

Su S.Buivydu amerikiečiai genetikai kažkodėl bendravo rusiškai. Moteris paaiškino, kad yra emigrantė iš buvusios Sovietų Sąjungos.

Paimti mėginį buvo nesunku. DNR tyrėjai vilniečiui atsiuntė keturis nedidelius indelius. Su šepetuku jis pagramdė savo burną, įdėjo atgal, užsuko. Procedūrą pakartojo keturis kartus, išsiuntė už Atlanto ir ėmė laukti.

Maždaug po metų, 2015-ųjų sausį S.Buivydas gavo pranešimą, jog jis yra gediminaičių princas, vienintelis ir tiesioginis palikuonis. Kartu atėjo pasiūlymas sumokėti dar 200 dolerių už papildomą testą.

Angliškai surašyto sertifikato žmogus nesuprato ir kreipėsi į vertimų biurą. Čia gavo antspaudu patvirtintą tekstą, kad „Family Tree DNA“ atliko DNR mėginio, paimto iš p. Sigito Buivydo, princo gediminaičio, karališkos kilmės kunigaikščio, aukštos kilmės kunigaikščio princo, testą.

Išanalizavus testo rezutatus, buvo nustatyta kad asmuo artimiausiai priskiriamas žmonių pogrupiui, su ....(toliau ilga raidžių ir skaičių seka). Šis pogrupis daugiausia gyvena Baltijos jūros pakrantėse.

Taip pat pridėtas žmonių grupių kilmės medis, kurį sudarė asmuo rusiška pavarde.

Tarp žmonių, kurie priklausė vienoms ar kitoms grupėms, paminėti ir senieji Rusijos kunigaikščiai Riurikovikčiai bei Lietuvos kunigaikščiai Gediminaičiai.

Vilnietis gavo ir laišką iš dinastijų tyrinėtojų. Pranešama, jog S.Buivydo kraujyje yra 67 žymenys, kurie rodo, kad jo genų tipas turi panašumų su varangais (taip senovės Rusijoje buvo vadinami vikingai), o varangai (t.y vikingai) buvo ir ir senieji Rusijos valdovai Riurikovičiai, taip pat ir Lietuvos valdovas Dausprungas. Pasirašę asmenys nurodė turintys princų titulus.

Gavęs šiuos dokumentus S.Buivydas pirmiausia užsakė dailininkams sukurti savo herbą ir pagaminti lipdukus.

Nupieštą herbą vilnietis pritvirtino prie savo vairuojamo taksi durelių, o po to kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją. Pastaroji patarė dokumentus apie aukštą kilmę legalizuoti – JAV gauti patvirtinimą, kad šie raštai tikri. Netrukus taip ir buvo padaryta: notaras patvirtino, kad parašai po šiais sertifikatais nesuklastoti.

S.Buivydo teigimu, karališka kilmė suteikė jam pasitikėjimo savimi ir savigarbos. Juolab kad anksčiau buvo nusivilęs politika – 2011 metais dalyvavo savivaldos rinkimuose Krikščionių partijos sąraše, bet ten gavo tik 63 vietą.

Rimtos problemos S.Buivydui prasidėjo po to, kai pernai pavasarį jis nusprendė kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Rašte šalies vadovei jis pasiskundė nerandantis, kas Lietuvoje turi teisę svarstyti jo, kaip Gediminaičio princo, kilmę ir nustatyti tvarką, kaip būtų grąžinamas paveldėtas turtas.

Vilnietis prezidentę, be kita ko, informavo, jog Amerikos mokslininkai nustatė, kad jo DNR visiškai atitinka Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino tėvo Vytenio Buivydo DNR.

„Aš esu giminaitis su dabartiniu Švedijos karaliumi Gustavu, Anglijos karaliene Eizabeth II ir Danijos karaliene Margarita“, – buvo rašoma laiške.

Prezidentei taksistas paaiškino, kad civilizuotame pasaulyje valstybių valdovų kilmė, titulai, paveldėtas turtas nustatomi vien pagal kraujo teisę.

Po kurio laiko S.Buivydas gavo mandagų atsakymą, kuriame padėkota už pateiktą prašymą, bet atsakyta, jog Prezidentūra neturi galimybių spręsti šiuos klausimus.

Tačiau 87 puslapiai dokumentų apie kilmę, kuriuos grąžino Prezidentūra, buvo susegti kitaip, nei S.Buivydas juos pateikė. Todėl jis pasiskundė Seimo kontrolierių tarnybai, o vėliau esą sulaukęs atsiprašymo iš Prezidentūros.

Tačiau praėjusią vasarą reikalai pakrypo visai prastai.

Anot S.Buivydo, netrukus po susirašinėjimo su valdžios įstaigomis prokurorai vėl prikėlė kiek prigesusį tyrimą dėl jo ginčo su Vilniaus miesto savivaldybe.

Konfliktas įsiplieskė dar metų pradžioje, kai herbas ant taksi durelių sulaukė Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų dėmesio. Jie pareikalavę herbą nukabinti.

Vienas toks susidūrimas baigėsi pareigūno traumomis. Savivaldybės darbuotojas įrodinėjo, kad taksistas jį partrenkė automobiliu. Bet S.Buivydas tvirtino, jog viešojo administravimo asmuo užšoko ant jo automobilio variklio dangčio, šį faktą esą patvirtino liudininkas. Anot vairuotojo, jei jis būtų užvažiavęs ant žmogaus, sužeidimai būtų kitokie.

Vasarą ikitesiminio tyrimo pareigūnai nurodė atlikti S.Buivydo psichiatrinę ekspertizę Naujojoje Vilnioje esančioje ligoninėje.

Ekspertizės išvadoje, kurią matė ir „Lietuvos ryto“ žurnalistė, rašoma, jog tiriamasis yra tvarkingos išvaizdos, teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike, žino apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, jam pareikštą įtarimą, suvokia, kokiu tikslu ir kur yra atvykęs.

Taip pat teigiama, jog nerasta jokių reikšmingų atminties ar dėmesio sutrikimų, haliucinacinių išgyvenimų neišklausta, anksčiau su psichiatras nėra susidūręs.

Tačiau S.Buivydo likimą nulėmė ekspertui kilę įtarimai dėl jo pasakojimų apie aukštą kilmę, jo turimus brangiai kainavusius genetinius tyrimus, apie giminystės bei kraujo ryšius su daugybe žymiausių senųjų Lietuvos ir visos Europos valdovų – karalių, kunigaikščių. Visa tai buvo pavadinta kliedesiais.

S.Buivydo teigimu, jis nebuvo supažindintas su jokiais dokumentais, jog jam paskirta psichiatro ekspertizė ar gydymas. Jis esą taip pat nematė ikiteisminio tyrimo medžiagos, nežinojo, kuo kaltinimas.

Anot taksisto, Vilniaus apylinkės teismo nutartis patalpinti jį į įstaigą Utenoje buvo priimta nepranešus nei jam, nei jo advokatui, o skundo nepatenkinęs Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį irgi jam apie tai nieko nežinant.

Vilnietis kreipėsi į psichiatrą privačioje gydymo įstaigoje, bet gavo pažymą tik su vieninteliu pastebėjimu – „kaltina aplinką susidorojimu“.

Vidmantas Pavilionis, kultūros istorikas:

„DNR tyrimai iš tikrųjų gali nustatyti priklausymą vienai ar kitai giminei. Jie gali parodyti ir karališką kilmę. Tiesa, lietuviai nedaro DNR tyrimų taip maniakiškai, kaip, pavyzdžiui, airiai, suomiai ar žydai.

Tačiau genetikos mokslas – sau, o noras priklausyti garbingai giminei ir turėti herbus – sau.

Reikia atskirti mokslą nuo apgaulės. Šiuo metu yra daugybė organizacijų, kur žmogų padaro karališkos kilmės, jei jis to nori. Arba gali žmogų padaryti bajoru. Man pačiam siūlė markizo titulą už 10 tūkst. dolerių.

Žmonės pelnosi iš lengvatikių – gal savaip supranta tą genetiką, gal interpretuoja savaip. Pas mane buvo atėję žmonių, kurie tiki, kad yra karaliai.

Bet vien DNR tyrimas bajorystės nesuteikia. Tam reikia dokumentų.

Lietuvoje yra žmonių, kurie nežino apie savo senelius, bet jų tyrimas rodo, kad jie kilę iš gediminaičių – tokie registruojami kaip gediminaitis pagal tyrimą.

Būna ir atvirkščiai – yra turinčių visus teisingus popierius, bet jų kraujas nerodo, kad jie yra gediminaičiai.“

Sigita Gasparavičienė, Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos legitimacijos komisijos narė:

„Tarp Lietuvos bajorų toks DNR tyrimas labai populiarus, tik geriausia palaukti metų pabaigos, kai būna gerų nuolaidų. Daugiausia jis gali kainuoti 100 eurų.

Viena bajorų sąjungos narys pagal DNR tyrimo rezultatus nustatė gimines JAV, o vėliau dokumentai patvirtino, kad jie turi bendrus senelius. Kitas bajoras rado žmogų, su kuriuo turi bendrą protėvį aštuntoje kartoje.

Tačiau daryti išvadas, jog esi karalius tik iš tokio tyrimo negalima. Jei tyrimas teigia, kad žmogus turi geną, būdingą gediminaičiams, tai nereiškia, kad jis yra gediminaitis.“