Tai penktadienį žurnalistams pranešė prezidentės patarėja
Rūta Kačkutė. Prezidentės sprendimas paskelbtas po jos susitikimo
su Seimo, Vyriausybės, akademinės bendruomenės ir studentų
atstovais, konstitucinės teisės ekspertais.
„Šios įstatymo pataisos neatitinka Konstitucinio Teismo (KT)
suformuluotos doktrinos. Susitikime buvo sutarta, kad (Seimo)
pavasario sesijoje turi būti surasti ir priimti atitinkami sprendimai
tam, kad rotacija nebūtų stabdoma, kai ateis tam laikas“, – teigė
R.Kačkutė.
Anot jos, susitikime penktadienį aptarta, kad siekiant
apibrėžti gerai besimokantį studentą „reikia ieškoti kitų
kriterijų, o ne įteisinti tam tikrą konkretų balą“.
Susitikime dalyvavęs buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas
Vytautas Sinkevičius, paklaustas, ar gerai besimokantį studentą
būtų galima apibūdinti neminint jo pažymių vidurkio,
žurnalistams teigė, kad galimi įvairūs kriterijai.
„Tie kriterijai gali būti įvairūs, bet KT yra pasakęs dar
vieną dalyką – nustatant kriterijus negalima paneigti visuotinai
priimtos žodžių „gerai besimokantis“ reikšmės. Tai jeigu jūs
paklausite, kas yra gerai besimokantis, tai tikrai ne tas studentas,
kuris mokosi šešiais balais“, – dėstė V.Sinkevičius.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas teigė,
kad gerai besimokančiais turėtų būti laikomi visi studentai, be
skolų sugebantys išlaikyti egzaminus, net jei juos išlaiko
penketais.
„Lietuvos studentų sąjunga visą laiką turėjo savo
siūlymą, jį turi ir mes jo laikysimės – tai yra, kad gerai
besimokantis studentas yra tas, kuris atitinkamu tempu iš principo
baigia studijas aukštojoje mokykloje. Ir jeigu studijos aukštojoje
mokykloje nėra atitinkamos kokybės, tai turbūt nėra čia studento
problema, tai yra bendrai aukštojo mokslo problema. Pagrindinis
principas yra labai paprastas – jeigu studentas gauna diplomą, su juo
viskas yra gerai. Blogas studentas neturėtų gauti diplomo“, –
sakė P.Baltokas.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
Raimundas Paliukas žadėjo, kad bus suburta darbo grupė, kuri naujas
pataisas dėl gerai besimokančio studento sąvokos Seimui turėtų
pateikti pavasario sesijoje.
„Aš manau, kad jeigu ta grupė priims kažkokius sprendimus iki
kovo mėnesio, tai mes tuomet ir šito įstatymo turėtume pateikti
Seimui pavasario sesijoje, ir taip pat dar reikia nepamiršti, kad yra
mūsų komitete jau apsvarstytas Vyriausybės pateiktas Mokslo ir
studijų įstatymo nauja redakcija“, – kalbėjo R.Paliukas.
„Apskritai valstybė finansuoti turėtų tuos, kurių reikia
mūsų šaliai, ne tik gerai besimokančius“, – savo ruožtu sakė
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas
Daniūnas, pažymėjęs, jog visoms aukštosioms mokykloms būtų
priimtina, jei gerai besimokantis studentas būtų apibrėžtas ne
balais, o kitais kriterijais.
Studentų rotacija aukštosiose mokyklose sustojo po KT 2014 metų
nutarimo, kuriuo Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas studentų
rotacijos mechanizmas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Po KT nutarimo Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė kaip
gerai besimokančio studento kriterijų nustatyti septynių balų
ribą, tačiau pernai gruodžio pabaigoje Seimas, balsuodamas dėl
gerai besimokančio studento apibrėžimo, pritarė liberalo Gintaro
Steponavičiaus siūlymui, kad tokį statusą turėtų studentas, jei
jo vidurkis įvertintas “gerai“ pagal aukštųjų mokyklų
statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių
specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą.
Seime svarstomose kitose pataisose – Mokslo ir studijų įstatymo
naujoje redakcijoje, apie kurią kalbėjo R.Paliukas – be kita ko,
numatyta septynių balų riba kaip gerai besimokančio studento
kriterijus, tačiau yra kur kas daugiau naujovių. Nauja Mokslo ir
studijų įstatymo redakcija numato, kad valstybė sudarytų sutartis
su aukštosiomis mokyklomis, įvertinusi specialistų poreikį, taip
pat universitetai galėtų siūlyti trejų metų trukmės bakalauro
studijas, į doktorantų rengimą būtų kviečiamas įsitraukti
verslas, būtų nustatomi minimalūs reikalavimai visiems
stojantiesiems, o ne tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamą
vietą.
2014 metais KT paskelbė, kad įstatyme nustatyta studentų
rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes sudaroma galimybė
valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių
mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio
„geras“ reikšmės. KT sukritikuotame Mokslo ir studijų
įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs
studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis
yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso
studentų vidurkis. Po KT nutarimo ši norma nebegalioja, o naujas
rotacijos mechanizmas dar nepatvirtintas.
