2012-ųjų spalio 9 dieną Lietuvą apskriejo sensacinga žinia – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių padalinio pareigūnai areštinėje uždarė vieną įtakingiausių šalies verslininkų, žuvų perdirbimo įmonės „Norvelita“ generalinį direktorių Jordaną Kenstavičių.
Buvo sulaikytas ir „Norvelitos“ technikos padalinio vadovas Arvydas Jakaitis bei bendrovės „Raseinių vandenys“ vadovas Reimedas Viršilas.
Per visą Lietuvą buvo garsiai ištrimituota Šiaulių STT informacija – esą dėl šių asmenų kaltės buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams, atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai.
Padaryta žala buvo įvertinta 752 400 litų. Lietuvos gyventojams, stebintiems, kaip kaukėti pareigūnai iš darbo vietų išsiveda verslininkus, galėjo kilti tik viena mintis – gal tie raseiniškiai kur nors slepia radioaktyviąsias atliekas iš uždaromos Ignalinos atominės elektrinės, o STT užkirto kelią ekologinei katastrofai šalyje.
Krūmuose tupėjo 4 mėnesius
Tačiau tikrovė buvo ne tokia įspūdinga. Pasirodo, į nuošaliai už Raseinių, Palovaičio kaime, privačioje teritorijoje, iškastą duobę nepralaidžiu molio dugnu įmonė „Raseinių vandenys“ laikinai, kol kapitališkai buvo remontuojama „Raseinių vandenų“ valykla, supylė žuvų atliekų nuotekų ir riebalų iš įmonės „Norvelita“.
Vėliau nuotekos turėjo būti parduotos „Rietavo veterinarinei sanitarijai“ ir perdirbtos į techninius riebalus.
Šį nusikaltimą – vandens su riebalų priemaišomis vežimą ir pylimą į laikiną saugyklą – STT pareigūnai stebėjo keturis mėnesius – nuo 2012 metų birželio. Ir tyrė jį paprastuoju „krūminiu“ būdu.
„Mums anonimiškai paskambino, gavę tą informaciją tupėjome krūmuose ir fiksavome, kaip „Raseinių vandenų“ mašinos vežė ir pylė nuotekas į duobę“, – anuomet „Lietuvos ryto“ žurnalistei prasitarė vienas pareigūnas.
Veikti ėmė prieš rinkimus
Ką ten vežė ir ar iš tikrųjų tos nuotekos labai pavojingos aplinkai, STT pareigūnai nežinojo, nes jokių tyrimų neatliko. Ir keturis mėnesius nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią tai esą itin pavojingai veikai.
Tačiau vieną dieną, likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų, ėmė ir nutarė: „Viskas, reikia semti!“ Ne duobę, o verslininkus.
Kodėl buvo pasirinkta ta lemtinga spalio 9-oji – nežinia. Gal atsitiktinai, o gal dėl to, kad šie verslininkai rėmė ir darbuotojus įkalbinėjo remti ne tuos Raseinių politikus, kuriuos reikia?
„Susėmus“ juos, Raseiniuose tikrai kilo sumaištis. Tūkstančiui „Norvelitos“ darbuotojų ne rinkimai rūpėjo, kai direktorius uždarytas areštinėje.
Aplinkui – žalia žolė
Kilus STT sukeltam skandalui ir pakvipus sensacija, „Lietuvos ryto“ žurnalistė po kelių savaičių nuvyko prie tos duobės.
Tikėjausi ją rasti pagal smarvę, nudžiūvusius krūmus ir miškus ar būrius skraidančių maitvanagių, ėdančių ekologinės katastrofos aukas.
Bet nieko panašaus nemačiau. Pagaliau užtikau nusekusią kokių 10 metrų ilgio ir 4 metrų pločio duobę.
Pasirodo, „Raseinių vandenys“, vykdydami gamtosaugininkų nurodymą, iš karto ėmėsi nuotekas išsiurbti ir vežti į jau sutvarkytą valyklą. Žalos gamtai nebuvo matyti – apie duobę žaliavo žolė, o iš elektros skydinės, man ją pajudinus, pasipylė peliukų šeimyna, net nesiruošianti mutuoti į dvigalvius katino dydžio padarus.
Po dvejų metų, kai STT pagaliau visų įtariamųjų atžvilgiu tyrimą nutraukė, į buvusios „ekologinės katastrofos“ vietą Palovaičio kaime atvyko antstolė Eurika Rulienė.
2014 metų rugsėjo 4 dieną ji konstatavo šios įžymiosios duobės, į kurią esą buvo pilamos nuodingos medžiagos, aplinkybes: „Nematyti, kad buvo iškasta duobė, – nėra buvusios duobės ribos. Nurodytoje vietoje auga žolė, lauko gėlės. Tokia pati augalija būdinga visam žemės sklypui.“
Ar pavojingi žuvų taukai?
Tik susodinę verslininkus į areštinę ir paskelbę apie pavojingą veiką STT pareigūnai prisiminė – juk taip ir neištyrė, ar iš tikrųjų tas vanduo su žuvų riebalais yra pavojingas gamtai ir viskam, kas kruta.
Todėl kitą dieną, spalio 10-ąją, prie nuotekų duobės susirinko autoritetingų specialistų komisija.
Ją sudarė Aplinkos apsaugos ministerijos Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus, Lietuvos geologijos tarnybos, Aplinkos tyrimų departamento specialistai.
Tiriant galimo nusikaltimo vietą taip pat dalyvavo ir STT Šiaulių padalinio tyrėjas Tomas Janutis. Komisija, kuriai vadovavo autoritetingiausias šios srities specialistas – Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Andrius Želvys, konstatavo: „Patikrinta pagal STT telefonu pateiktą operatyvinę informaciją. Nustatyta, kad Palovaičio kaime rasta duobė užpildyta gyvulinės kilmės nuotekų dumblu.
Remiantis STT pateikta informacija, atliekos buvo vežamos iš UAB „Norvelita“. Preliminariu vertinimu, duobėje yra apie 250 kubinių metrų atliekų. Paimtas mėginys. Nustatyta, kad UAB „Norvelita“ pažeidė atliekų tvarkymo reikalavimus.
Duotas nurodymas nedelsiant imtis teisėtų veiksmų, kad pažeidėjai būtų nubausti, apskaičiuota aplinkai padaryta žala ir iki spalio 20 dienos informuota Aplinkos apsaugos ministerija.“
Tokį aktą pasirašė visi komisijos nariai, tarp jų ir STT tyrėjas T.Janutis.
Tyrimą stūmė į teismą
Gamtos apsaugos specialistams konstatavus tik administracinį atliekų tvarkymo pažeidimą, už kurį numatyta bauda, tą pačią dieną STT savo tyrimą galėjo nutraukti, nes akte nė žodžiu neužsiminta apie supiltų žuvų riebalų didžiulį pavojų visai gamtai ir aplinkai. Ir būtų baigtas kriukis!
„Palaukit, kaip tai baigtas? – matyt, nusivylė Šiaulių STT pareigūnai. – O kaip mūsų darbas, vykdytas nusikaltimo stebėjimas iš krūmų, galima ekologinė katastrofa, pavojingi nusikaltėliai? Ne, taip nebus.“
Nors vėliau ir kitų kompetentingų gamtos apsaugos specialistų išvados teigė, kad jokių pavojingų gamtai medžiagų duobėje nėra, atkaklūs Šiaulių STT pareigūnai, nukišę specialistų išvadas į stalčių, palaikomi Šiaulių prokurorų ėmė stumti žuvų atliekų tyrimą teismo ir griežto nuosprendžio nusikaltėliams link.
Pakeliui prikabindami kitas veikas – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kurstymą padaryti nusikaltimą. Kokį, jei nepadarytas? Tyrėjai buvo kurti ir akli aplinkosaugininkų išvadoms.
Žala apskaičiuota iš lubų
Jeigu „Norvelita“ dirba pelningai, o „Raseinių vandenų“ jaunas direktorius ėmėsi energingos pertvarkos, pažeidimų rasi visada.
Tuoj, nežinia kuo remiantis, buvo apskaičiuota ir didžiulė valstybei padaryta žala – 720 400 litų.
Ir užsisuko STT mašina, kurios eigą finansavo valstybė. Atsakomybėn buvo patraukti ne tik vadovai, bet ir grupė kitų asmenų, net ir vairuotojai, atvežę esą jau 440 kubinių metrų vandens su riebalais ir išpylę jį į „gamtinę aplinką“, nors gamtosaugininkai savo akte įvardijo tik 250 kubinių metrų atliekų.
„Norvelitos“ vadovams J.Kenstavičiui ir A.Jakaičiui buvo pranešta apie įtarimus padarius nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso keturis straipsnius, jiems grėsė 6 metai nelaisvės.
Per trejus metus šią bylą sudarė beveik 20 tomų, buvo apklausta apie 40 liudytojų, įvyko gal 30 teismo posėdžių.
Konsultavo įvairių sričių specialistai, buvo rašomos naujos gamtosaugininkų išvados – bet vežimas nė iš vietos! Žuvų taukai negalėjo padaryti didelės žalos gamtai, nors tu ką, – užsispyrė gamtosaugininkai.
Visi įtariamieji – nekalti
2014 metų vasario 27-ąją Šiaulių apygardos prokuratūra visų įtariamųjų atžvilgiu tyrimą nutraukė, „nes nebuvo nustatyta, jog dėl įtariamųjų veiksmų buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams ar kitų sunkių padarinių aplinkai“.
Taip pat buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas J.Kenstavičiui ir A.Jakaičiui dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nes tam nebuvo surinkta pakankamai įrodymų.
Teismą pasiekė tik vienintelis kaltinimas – „Raseinių vandenų“ direktoriui R.Viršilui dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kai esą neteisėtai buvo priimamos „Norvelitos“ gamybinės nuotekos.
Tačiau lapkričio 26 dieną Šiaulių apygardos teismas išteisino ir paskutinį asmenį, kaltintą šioje istorijoje.
Bet byla vis dar nebaigta. Nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tyrimą atlikęs Šiaulių apygardos prokuroras Andrejus Mirnas.
STT visada teisi?
Triukšmingai be pagrindo pradėjęs, bet tyliai dėl nepadaryto nusikaltimo tyrimą nutraukęs STT Šiaulių padalinys jokios atsakomybės dėl savo veiksmų ir padarinių nusikaltimu įtartiems asmenims neprisiima.
„Lietuvos ryto“ paprašytas paaiškinti STT veiksmus, tyrėjas T.Janutis pareiškė, kad STT pareigūnai savo veiksmų nekomentuoja, ir pasiūlė dėl visko kreiptis į prokurorus.
Niekas negalėtų prieštarauti, kad STT vaidmuo valstybėje labai svarbus užkardant kelius korupcijai ir plataus masto nusikaltimams. Bet visuomenėje neretai iškyla ir abejonių, ar visada STT veiksmai yra pamatuoti, ar kartais jų neinspiruoja ir politiniai užsakymai, o jų vykdymas apmokamas iš valstybės kišenės.
Bet apskaičiuoti, kiek valstybei kainuoja ne vienus metus be rimto pagrindo vykdomi STT tyrimai, pasibaigiantys niekuo, pasirodo, neįmanoma.
Tokių duomenų „Lietuvos rytui“ negalėjo pateikti ir Valstybės kontrolės specialistai, nes esą STT tyrimams skirtos lėšos yra „pakištos“ po Vidaus reikalų ministerijos išlaidomis ir nefigūruoja atskira eilute.
STT deklaruoja žmogaus teisių ir laisvių gerbimą, turi Etikos kodeksą, griežtai reglamentuojantį jos veiklos etikos standartus.
Bet asmenys, kurių atžvilgiu be pakankamo pagrindo būna pradėti tyrimai, niekada nesulaukia šios tarnybos viešo atsiprašymo dėl padarytos dažnai nepataisomos žalos jų garbei, orumui, sveikatai ar verslui. Ir patys nekaltai į STT voratinklį pakliuvę asmenys paprastai nesikreipia į teismą dėl STT veiksmų.
Visagino merė Dalia Štraupaitė, kurią STT 2014 metų rugsėjį triukšmingai, surakintą antrankiais prieš televizijos kameras, įkišo į areštinę ir kurios atžvilgiu tebevykdo tyrimą, sako: „Tikiu, kad įtarimai man bus panaikinti. Bet aš tikrai nesikreipsiu į teismą dėl STT veiksmų ir sugadintos sveikatos, nes tam tiesiog nebeturiu jėgų.“
Savo žaizdas be pagrindo STT apkaltinti piliečiai linkę išsilaižyti vienumoje.
Negarbė lengvai nenusiplauna
– Beveik trejus metus trukęs STT tyrimas dėl jums inkriminuotos pavojingos gamtos taršos nutrauktas. Lapkričio 26 dieną Šiaulių apygardos teismas išteisino jus ir dėl visų kaltinimų piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Nors prokuroras šį nuosprendį jau apskundė, kaip jaučiatės kurį laiką atsikratęs kaltinimų naštos? – „Lietuvos rytas“ paklausė buvusio „Raseinių vandenų“ direktoriaus 35 metų R.Viršilo.
– Šiandien tiek daug džiaugsmo, kad galiu ramiai gyventi, kad pripažinta, jog kaltinimai man buvo melas. Tas išteisinimas po trejus metus trukusio tyrimo man – kaip sapnas.
– Kokie jums, jaunam žmogui, buvo tie pastarieji treji metai, kai vyko tyrimai?
– 2012-ųjų spalio 9 dieną iš darbo į areštinę STT pareigūnai, neturėdami jokių įrodymų, kad padariau nusikaltimą, išvežė taip, kaip stoviu. Namie liko dviejų mėnesių kūdikis, žmonai – stresas.
Iš karto netekau darbo šešiems mėnesiams, po to buvau naujos „Raseinių vandenų“ valdybos ir Raseinių savivaldybės valdžios atleistas kaip praradęs pasitikėjimą, nelaukiant net tyrimo pabaigos.
Aš netekau visų pajamų, žmona taip pat nedirbo, buvo motinystės atostogose. Neslėpsiu, buvo daug juodų valandų. Visa šeima gyvenome sukaustyti įtampos.
Nuolat turėjau važinėti į teismus, klausytis melagingų liudytojų, kurių veiksmus ketinu apskųsti.
Visas šeimos santaupas išleidome advokatams. Ieškojau darbo, jo rasti buvo neįmanoma. Atrodo, jau sutariu, kad priims, ir staiga skambutis: „Atleiskit, tokio žmogaus negalime priimti.“
Teismas dar nenuteisė, bet jau esi kaltas. Rajono laikraščiai stambiomis antraštėmis įvardija tave kaip nusikaltėlį, gamtos teršėją. Padėjo draugai – dirbu privačioje įmonėje. Į valstybinę tarnybą su pagaliu niekas nebenuvarys.
– „Raseinių vandenų“ vadovu buvote dirbęs tik metus. Nesijautėte dėl nieko kaltas? Sakoma, kad dūmų be ugnies nebūna.
– Vadovu atėjau dirbti kupinas entuziazmo. Mano artimieji yra emigravę į užsienį, aš likau, nors užsienyje būčiau uždirbęs penkeriopai. Nugyventus „Raseinių vandenis“ stengiausi paversti pažangia įmone.
Išsimokėjome skolas, pritraukėme naujų klientų, ėmėme įgyvendinti projektus už Europos Sąjungos skirtus 20 mln. litų Raseinių apylinkių infrastruktūrai gerinti. Pradėjome statyti valymo įrenginius, kloti inžinerinius tinklus. Gaila, kad dabar visi šie darbai sustojo.
Man buvo pateikti absurdiški kaltinimai: kam remontavau valymo įrenginius, kai 15 metų niekas to nedarė? Kam tariausi su tiekėjais, kad pigiau atliktų darbus? Esą juos spaudžiau. Bet tai yra verslo abėcėlė. Laimė, kad teismas dėl to mane išteisino.
Neslėpsiu – dirbdamas gali suklysti. Gal per daug energingai puoliau tvarkyti vandenų ūkį.
Jei suklydau – bauskite administracine tvarka, nuo atsakomybės nebėgsiu.
Bet kam STT reikėjo trejus metus pūsti tą burbulą, jei gamtosaugininkai iškart pateikė išvadas, kad žalos gamtai nepadariau, o tik neleistinoje vietoje išpyliau nuotekas?
– Prieš trejus metus duodamas interviu iškart po to, kai STT pradėjo tyrimą, jūs sakėte: „Kam STT pareigūnams buvo reikalingas šis triukšmas? Ir kai jis nurims, kaltų pareigūnų nebus, o manęs viešai niekas neatsiprašys.“ Taip ir atsitiko?
– Taip. Negarbės, kad buvau apkaltintas, lengvai nenusiplausi. O kam to reikėjo, ir dabar negaliu suprasti.
Gal buvau kam nors nereikalingas, kam nors trukdžiau?
Gal tik sutapimas, jog STT mane išvežė į areštinę prieš pirmąjį rinkimų į Seimą turą, o prieš antrąjį turą paskelbė, kad padaryta 740 000 litų žala, nors gamtosaugininkai tokios žalos neįvardijo.
Matyt, esu per jaunas, kad suprasčiau tokius žaidimus.
Verslui padaryta žala, o kaltų nėra
Jordanas Kenstavičius
„Norvelitos“ generalinis direktorius
„Mano šeima, seni tėvai turbūt niekada neatsigaus nuo to šoko, kurį patyrė išgirdę apie mano sulaikymą.
Įmonei, kurioje dirba apie 1000 žmonių, verslui padaryta žala dar ilgai turės įtakos mūsų darbo rezultatams.
Anuomet kilo sumaištis, panika – ar prarasime darbus, ar įmonė bankrutuos? Ėmė iškart strigti įvairūs įmonės projektai, mumis ėmė netikėti verslo partneriai užsienyje – ką jūs darote, gamtą teršiate?
Gamta visur – labai opi tema. Įkandin mūsų dabar velkasi šleifas, kurio kratysimės ne vienus metus.
Kitas dalykas – kaip Lietuva gina savo verslininkus, kurie tiek daug eksportuoja? Nedaug tokių įmonių Lietuvoje. Mūsų produkcijos rasite Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje.
Kažkas pasiskundė be pagrindo, ir be jokių tyrimų pasipylė kaltinimai. Gal mūsų konkurentai buvo suinteresuoti mus paspausti? Gal ir artėjantys Seimo rinkimai turėjo įtakos, nes įmonė turi autoritetą, žmonės tikėjo politikais, kuriuos rėmėme.
Taip, reikia tirti, reikia bausti, bet pirma – išsiaiškinti, ar yra pagrindas. Įmonė už kiekvieną nusižengimą moka baudas. Mums STT padarė didžiulę žalą – ir niekas nekaltas! STT išvis neturėjo tuo užsiimti, tam yra gamtos inspekcija.
Dėl STT nepagrįsto išpuolio padaryta didelė žala ir Raseinių gyventojams.
„Norvelita“ buvo didžiausia „Raseinių vandenų“ klientė, o dabar jų paslaugomis nebesinaudojame, patys pasistatėme savo valymo įrenginius. Gyventojams iškart buvo pakeltos kainos, nes „Raseinių vandenų“ finansinė būklė pablogėjo.
Paradoksas – STT išlaikoma už mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus, o nepagrįstais kaltinimais ji mums kenkia.“
Iš pradžių sulaiko, o po to ieško nusikaltimo
– Beveik trejus metus STT ir prokuratūros tirta byla dėl menamos įmonių „Norvelita“ ir „Raseinių vandenys“ vadovų kaltės subliuško nepasiekusi teismo.
Ką tik buvęs „Raseinių vandenų“ vadovas R.Viršilas išteisintas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Ar garsioji STT Šiaulių pareigūnų užsukta byla jau baigta, ar dar skųsite teismo sprendimą? – „Lietuvos rytas“ paklausė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A.Mirno.
– Taip, surašiau apeliacinį skundą, su teismo išteisinamuoju nuosprendžiu nesutinku. Juk liko skriauda įmonei „Raseinių vandenys“, kai, nepajėgdama išvalyti „Norvelitos“ nuotekų, jas išleido į gamtinę aplinką ir dėl to privalėjo mokėti baudas. O direktorius R.Viršilas nuolaidžiavo.
– Kokia bausmė jam grėstų?
– Pirmą kartą teisiamiems asmenims laisvės atėmimas neskiriamas. Numatoma nemenka piniginė bauda, jos ir prašau.
– Bet, prokurore, ir R.Viršilą, ir J.Kenstavičių, ir A.Jakaitį STT į areštinę išsivežė 2012 metų spalį.
Praėjo daugiau kaip treji metai. Juk anuomet iškart paaiškėjo, kad nuotekos nepavojingos, tik netinkamai laikomos, ir rekomenduota skirti baudą.
Kam reikėjo to taip ilgai trukusio tyrimo?
– Taip, specialistai įrodė, kad didelė žala gamtai nebuvo padaryta, kaip buvo manyta.
– Ar STT, pradėdama suiminėti žmones, remiasi manymais, ar svariais įtarimais? Kodėl tyrimas iškart nebuvo nutrauktas?
– Tą tyrimą kontroliuoju ne nuo pirmos dienos, todėl negaliu atsakyti.
Išvadų buvo ne viena, kol buvo išsiaiškinta, kad gamtai didelės žalos nepadaryta.
– Ar šioje byloje STT ir prokuratūra nepridarė perteklinių veiksmų? Ar kas nors analizuoja, kokios jų pasekmės nekaltiems asmenims? Ar kas nors prisiima atsakomybę už jų orumo pažeminimą, skriaudą šeimai, sveikatos sutrikdymą, pakenkimą verslui?
– Man sunku komentuoti, nes aš, kaip minėjau, nedalyvavau tyrime nuo pat pradžių. Aišku, žiūrint iš vėlesnės perspektyvos, galima matyti, kad kai ką buvo galima padaryti ir kitaip.
Bet buvo motyvai ir buvo imtasi tam tikrų procesinių veiksmų. Yra tam tikros prievartos priemonės, naudojamos, kad būtų išvengta trukdymo ikiteisminiam tyrimui. Tai numato įstatymas ir juo buvo pasinaudota valstybės interesų įgyvendinimo tikslu.
– Ar įstatymas leidžia vežimą pastatyti prieš arklį? Pirma žmones suėmė, po to ėmė ieškoti nusikaltimo. STT net keturis mėnesius stebėjo, kaip į duobę vežamos nuotekos, tačiau nerado laiko ištirti, ar jos pavojingos. O gal nenorėjo? Ir niekas dėl to nebaudžiamas?
– Jums išdėsčiau bendrą teoriją. Aišku, kiekvienu atveju reikia žiūrėti konkrečiai.
