Aistiškių bendruomenė griauna pragerto Lietuvos kaimo įvaizdį

Jos nariai turi bendrą verslą, moka linksmintis ir nė vieno kaimyno nepalieka bėdoje.

Aistiškių bendruomenė yra akivaizdus pavyzdys, kad galima kurti geresnį gyvenimą kaime patiems, susitelkus išspręsti problemas, o ne sudėjus rankas piktintis, kad niekas nieko neduoda.

M.Murauskienė gerai pažįsta visus 200 Aistiškių gyventojų, nes ji šiame kaime gimė ir augo, sugrįžo dirbti bibliotekininke ir nuo pat bendruomenės susikūrimo – 2003-iųjų – yra jos pirmininkė.

„Pas mus girti tikrai nesišlaisto. Su savivaldybės pagalba padėjome užsikoduoti šešiems asmenims. Kai jie ištvėrė metus be alkoholio, apdovanojome neprastomis dovanomis“, – šypsojosi M.Murauskienė.

Bendruomenės pirmininkė teigė, jog jos gimtajame kaime yra vos vienas kitas bedarbis.

„Dauguma ūkininkauja, o prieš kiek laiko dalis gyventojų įsidarbino Marijampolės įmonėje „Mantinga“ ir yra vežiojami į darbą ir namus. Žmonės gauna minimalų atlyginimą, bet tai yra didelė paspirtis“, – pasakojo M.Murauskienė.

Energingai pirmininkei suburti bendruomenę nebuvo didelio vargo. Kaimo žmonės nesusvetimėję kaip miestiečiai.

Marija pasidžiaugė, jog, ištikus nelaimei, aistiškiečiai būna ypač vieningi, padeda nekviečiami.

„Girtuoklių kaime nėra, bet turime daug našlių. Labai svarbu, kad žmonės žinotų, kam ką skauda, kas kokių problemų turi.

Didžiausias skaudulys – kaimas sensta. Turime mokyklinio jaunimo, tačiau, baigęs mokslus, jis išvažiuoja“, – atsiduso M.Murauskienė.

Ji apgailestauja, jog kalvotose Aistiškių apylinkėse nusipirkę namus „atvykėliai“ nelabai domisi bendruomenės gyvenimu.

Bendras darbas, kai kaimo žmogus gauna ne tik asmeninės naudos, bene labiausiai subūrė Aistiškių gyventojus.

M.Murauskienė netveria juoku, prisiminusi, kaip prieš keliolika metų ji rašė pirmąjį projektą.

Tąsyk moteris turėjo pagalbininką, pas kurį jai tekdavo dažnai ir tolokai važinėti, reikėdavo prašyti, jog kas nors pavėžėtų.

Bendruomenės pirmininkė užsispyrė pati perprasti visas projektų rašymo subtilybes ir tikslą pasiekė.

Per keliolika metų Aistiškiuose buvo įgyvendinta per dvi dešimtis projektų.

M.Murauskienė džiaugiasi, jog naujam gyvenimui buvo prikeltas nuniokotas buvusios mokyklos pastatas.

Jame įsikūrė biblioteka, laisvalaikio salė, šarvoti tinkamos patalpos, moderni virtuvė.

Pastarosios projektas kainavo beveik 19 tūkst. eurų (64 tūkst. litų). Remontą atliko patys kaimo žmonės.

Virtuvėje yra visa reikalinga įranga: dujinių viryklių, didelis šaldiklis, šaldytuvas, indaplovė ir įvairių indų šimtui žmonių.

„Turime ir konvekcinę krosnį. Kai mums pasiūlė ją įsigyti, net nesupratome, kas tai per daiktas“, – juokėsi M.Murauskienė.

Bendruomenė ėmė teikti maitinimo paslaugas ir taip papildo savo biudžetą.

„Bendruomenės patalpose rengiamos vestuvės, krikštynos, gimtadieniai. Mūsų moterys pagamintą maistą savo automobiliais gali nuvežti ir į užsakovų namus.

Vieni žmonės duoda savo produktų, kitų perkame iš Aistiškių gyventojų. Mūsų paruoštos vaišės kainuoja daug pigiau nei kokioje nors viešojo maitinimo įstaigoje“, – pasakojo M.Murauskienė.

Pagrindinės modernios virtuvės šeimininkės – Natalija Vizbarienė ir Rasa Griškaitienė.

„Jei, pavyzdžiui, kokiam nors baliui nuperkame kiaulę ir visos mėsos nesunaudojame, iš likučių prikemšame dešrų, kaime išrūkome ir parduodame. Pinigai atitenka bendruomenei“, – sakė virėjos.

Moterys džiaugėsi, jog jų virtuvės paslaugos yra pelningos, o ruošti maistą yra malonu.

Bendruomenės pirmininkė M.Murauskienė patikino: „Su virtuvės projektu pataikėme į šimtuką.“

„Užauginau vaikus, atsirado laisvo laiko, todėl galiu darbuotis bendruomenės virtuvėje. Mes nesistengiame įmantriai gaminti kaip restoranuose. Sava mėsa, daržovės, jokių pusgaminių, viskas natūralu“, – teigė R.Griškaitienė.

M.Murauskienė džiaugiasi, jog iš numirusių prikeltas bendruomenės pastatas kaimo žmonėms sudarė galimybę plėsti akiratį.

„Pas mus vyksta įvairūs edukaciniai renginiai, atvažiuoja įdomių lektorių. Turime kur juos priimti, pamaitinti ir apnakvindinti. Antrajame aukšte įrengti du miegamieji.

Vyksta mokymai ir praktikumai ūkininkams, bitininkams, sodininkams, pirtininkams.

Pas mus viešėjo ir etnologas Libertas Klimka. Žymūs žmonės kaimo gūdumoje – šviesos spindulys.

Smagu, jog per šiuos renginius niekas nežiūrėjo į valandas“, – kalbėjo ilgametė bendruomenės pirmininkė M.Murauskienė.

Aistiškių bendruomenė įgyvendino dar vieną projektą – turi beveik mobilią pirtį ir visiškai mobilų kubilą ir juos nuomoja.

Pirties paslaugomis naudojasi ir vietiniai, ir tie, kurie švenčia šalia esančiuose bendruomenės namuose, o kubilas nuolat keliauja po apylinkes.

„Mes vieninteliai Lietuvoje pakeitėme devyniolikos sodybų stogus. Aistiškiuose yra beveik 50 namų.

Projektas vadinosi „Nauji stogai – bendruomenės atspindys“. Namų šeimininkams tereikėjo prisidėti 35 proc.

Įsigijome tautinių drabužių, nes nuolat dalyvaujame įvairiuose renginiuose, nusipirkome muzikos instrumentų, įvairios aparatūros“, – įgyvendintus projektus vardijo M.Murauskienė.

Ji įsitikinusi, jog padejavimais ir skundais kaimo iš sąstingio neprikelsi, – reikia imtis veiklos ir nelaukti, kol kas nors ateis ir padovanos gerovę.

M.Murauskienė teigė, jog buvo sudarytos visos galimybės rašyti projektus ir stengtis juos įgyvendinti: „Kas norėjo, tas ir pasidarė.“

Nors per pastaruosius keliolika metų Aistiškiuose realybe tapo per dvi dešimtis projektų, bendruomenės planai ir norai neišsenkantys.

„Pirksime bendruomenei kokį vienatūrį ar autobusiuką, kad galėtume į teatrą ar kiną nuvažiuoti, maistą išvežioti.

Dar reikia bendruomenės namų aplinką deramai sutvarkyti, parke pastatyti treniruoklių“, – mažą dalį planų atskleidė M.Murauskienė.

Moterys pasidžiaugė, jog jų kaime yra ramu. Kai gyvenvietėje buvo išnaikinti vadinamieji pilstuko taškai, išnyko daug problemų.

Prieš kiek laiko Aistiškiuose buvo pastatyta informacinė lenta, skelbianti apie „Saugią kaimynystę“.

„Dabar mūsų kaime kiekvienoje troboje yra po policininką“, – juokavo M.Murauskienė.