Kaltųjų paieškos tęsiasi toliau. Aukščiausi šalies vadovai atsakomybę bando primesti socialiniams darbuotojams, esą jie nesužiūrėjo rizikos grupėje atsidūrusios šeimos. Realybė tokia, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuva nesugebėjo užtikrinti funkcionuojančios vaiko teisių apsaugos sistemos.
Kurgi tai padarysi, kai vien socialinė darbuotoja, turėjusi prižiūrėti vaikžudžio šeimą, kiekvieną savaitę dar turėjo aplankyti 17 šeimų, kiekvienai skiriant šiek tiek daugiau nei valandą.
Visuomenė socialinės darbuotojos darbu vaikžudžio šeimoje pradėjo abejoti po to, kuomet kaimynai prakalbo apie nuolatinį girtuokliavimą, nukapotą šuns galvą bei smurtą. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, negalima nuvertini socialinių darbuotojų darbo, mat jie, priimdami sprendimus, remiasi visa turima informacija – tiek teisine baze, tiek bendraujant su šeima individualiai.
„Kas yra tie kaimynai? Suranda dar baisesnį kaimyną, kuris pasakoja istorijas, kurias paneigia ir policija, ir visi kiti – apie kažkokias nupjautas šunų galvas, kurių niekas negirdėjęs. Pasakoja apie alkoholį, smurtą, bet teisinėje bazėje nerandame jokių tokio pobūdžio veiksmų – ar būtų bausta, ar iškvietimai. To nėra“, – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo E. Žiobienė.
Iš tiesų, sunkiai suprantama ir nužudytųjų vaikų motinos pozicija. Kodėl, tiek laiko kentusi smurtą, ji, nors ir bandydavo pabėgti nuo vaikžudžio, vėliau grįždavo į tuos pačius namus. Kad ir kaip būtų gaila, tokia situacija, kuomet moterys galvoja, kad jeigu vyras jas muša, vadinasi myli ir kažkada nustos, yra liūdnas Lietuvos realybės atspindys.
„Iš mūsų turimų bylų, kai mamos patiria smurtą, o vaikai būna liudininkai arba tokios pat aukos, tai yra daugkartinis pakartotinis smurtas. Net ir pasiūlius paslaugas, kur išsikelti, moterys grįžta atgal su vaikais, rizikuoja savo vaikais“, – kalbėjo E. Žiobienė.
Alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujantys asmenys labai dažnai kaltinami tuo, kad būtent jie yra nepajėgūs pasirūpinti savo atžalomis.
Tačiau, pasak E. Žiobienės, vis daugėja atvejų, kuomet „žmogus nepiktnaudžiauja jokiomis medžiagomis, bet jis neturi socialinių įgūdžių, nežino, kaip virti sriubą, kaip aprengti vaikus, jau nekalbant apie auklėjimą. Čia yra didžioji mūsų visuomenės rykštė“.
O kaip tokių įgūdžių socialinės rizikos grupėse atsidūrusios šeimos gali išmokti, kuomet joms skiriamos vos kelios valandos per savaitę? Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis vienam socialiniam darbuotojui vidutiniškai tenka 12 šeimų, tai irgi yra per daug, kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Anot E. Žiobienės, kiekvienai šeimai vien per dieną reiktų skirti kelias valandas.
„Kalbant apie visas paslaugas, kurias šeima turėtų gauti, tai ne tik iš socialinio darbuotojo, ta šeima galėtų eiti į tam tikrus centrus, ten gilinti įgūdžius. Visos programos turėtų veikti, bet viso šito mes neturim. Jau nekalbant apie vaikų dienos centrus“, – piktinosi E. Žiobienė.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.20 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
