Vienas didžiausių laukė Naujųjų metų naktį. Ne įspūdingi fejerverkai,
kuriuos žadėjo valdžia. Metų sandūroje, spaudžiant daugiau nei 10
laipsnių šalčiui, Vilnius uždarė vieną jauniausių iš didžiųjų dujomis
kūrenamų šalies termofikacinių elektrinių prie Gariūnų.
Pasaulyje Vilnius išgarsėjo stebuklu, nes dar niekas žiemą, šildymo
sezono įkarštyje, kogeneracinės elektrinės, gaminančios ir elektrą, ir
šilumą, nėra uždaręs.
Tad vilniečių akys krypo ne į Katedros aikštę, kur poškėjo fejerverkai.
Daug įspūdingesnis reginys buvo vakaruose, į kuriuos miestas taip
veržiasi. Uždaroma elektrinė apsigaubė vandens garų debesimis, jų
kamuolius lydėjo įspūdingų garsų simfonija.
Numarinus didžiausią šilumos tiekėją, radiatoriai vilniečių butuose
Naujųjų metų naktį neatvėso, nes pajėgumus padidino
termofikacinė elektrinė Savanorių prospekte.
Tačiau vilniečiams reikėtų melstis, kad neužkluptų žiema, nors ji
pastaraisiais metais jau tampa stebuklu. Mat paspaudus šalčiams tektų
užkurti rajoninę katilinę, kuri gamtines dujas vartoja iš skirstymo
sistemos, o uždarytai elektrinei jos buvo tiekiamos iš perdavimo
sistemos.
Ilgai nevarginsime energetikų terminais. Skirtumas būtų toks:
speiguotomis dienomis šildymo kainos vilniečiams smarkiai šoktelėtų į
viršų. Štai ir dar vienas stebuklas: kituose miestuose šilumos kainos
krinta, o Vilniuje – kyla.
Kitų miestų įmonėms trūksta kvalifikuotų specialistų, jų jau dairomasi
svetur, o uždarius termofikacinę elektrinę per šimtą didžiulę patirtį
sukaupusių energetikų eis šunims šėko pjauti. Taip gali būti tik
Vilniuje.
Didžiules energetikos problemas nustūmę į šalį vilniečiai gali
pasidžiaugti maloniomis smulkmenomis. Štai įvedus eurą atpigo kelionės
miesto transportu, jeigu perki bilietą iš vairuotojo. Anksčiau jis
kainavo 3,5 lito, o dabar – 1 eurą. Taigi daugiau nei vienas
dabartinis centas lieka kišenėje.
Palyginti su kitais didžiaisiais miestais, aiškėjo, kad Vilniuje
kelionės miesto transportu šiemet buvo brangiausios, bet kokiais
malonumais vilniečiai galėjo mėgautis!
Juk autobusuose šildymo sezonas buvo pradėtas dar vasarą, o atslinkus
žiemai keleiviai juose gydomi šalčio terapija. Stebuklas ar ne?
Be to, autobusuose ir troleibusuose vilniečiai galėjo pagilinti užsienio
kalbos žinias, nes šiemet salonuose pranešimai pradėti skaityti
angliškai.
Aišku, jie skirti atvykėliams. Bet juk daugiausia turistų Vilniuje buvo
iš Baltarusijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos. Taip, kai kurios šalys
mums nerodė draugiškų jausmų, tad rusų kalba netinka. Tačiau į Lietuvos
sostinę atvyksta vis daugiau japonų. Kodėl nepamėginus pranešimo
skelbti japoniškai? Čia Vilnius prarado galimybę pasipuikuoti dar vienu
stebuklu.
Stebuklingi ir keleiviai. Štai vieną šaltą gruodžio dieną užšalo
autobuso durys – atidarius jos nenorėjo užsiverti, tad vairuotojui
tekdavo vis išlipti iš kabinos ir jas pastumti.
Stebėdami vairuotojo kovą su durimis keleiviai skubėjo prie kitų, dar
nespėjusių užšalti? Aišku, kad ne. Artėjant stotelei jie grūdosi prie
tų, kurias sunku užverti, nors autobusas buvo pustuštis.
Jeigu kam kelionė miesto transportu nepakeliama, sėskite į automobilį.
Atrodytų, toks paprastas dalykas keliauti šia transporto priemone, bet
Vilniuje – ir vėl stebuklas.
Šiame mieste automobilių sumažėjo, bet spūstys gatvėse išaugo. Eismo
valdymo specialistai nurodė bent dvi stebuklingas grūsčių susidarymo
priežastis. Pasirodo, atėjus rudeniui automobiliai gatvėmis ėmė lėčiau
važiuoti, nes pradėjo anksčiau temti ir lyti. Anksčiau Vilniuje buvo
vien baltosios naktys, o iš debesų neiškrito nė lašas.
Kartais atrodė, kad Vilnius tiesiog siekė išguiti visus automobilius.
Kad jie išnyktų lyg burtininko lazdele pamojus. Ir kaltos ne vien
spūstys. Tam gatvėse vis buvo braižomos A juostos, koriai sankryžose, o
vilniečių transporto priemonių prikimšti namų kiemai neplatėjo nė per
nago juodymą.
Duobių kiemuose savivaldybė neketino lopyti aiškindama, kad nėra pinigų,
ir turbūt slapčia tikėdamasi, jog jie kada nors taps neišvažiuojami.
Tada išnyktų transporto parkavimo problema.
Gal ir meras R.Šimašius taip manė? Juk kodėl kalbėdamasis su
prekybininkais prašė jų to, kas parduotuvėms yra didžiausia blogybė, su
kuria jos ne vienus metus kovojo? Miesto vadovas siūlė naktimis priimti
vilniečių automobilius į parduotuvių stovėjimo aikšteles.
Tik ar sutiks prekybininkai, jau ir taip investavę ne vieną milijoną
eurų, mokantys mokesčius? Turbūt ne.
Beje, mero R.Šimašiaus inauguracija taip pat buvo pažymėta stebuklais.
Iškilmės balandį vyko ne Rotušėje, kaip buvo įprasta, o pievoje prie
Baltojo tilto.
Vienas pirmųjų merą pasveikino kunigaikštis Vildaugas, kuris
senamiestyje mėgdavo užplėšti „Amerika, Amerika“. Deja, kunigaikštis
iškeliavo į anapilį. Ši netektis Vilnių sukrėtė labiau nei žymaus
politikos ar kultūros veikėjo mirtis. Raudojo net tie, kurie
kunigaikščiui rankos niekada neištiesdavo.
O nukeliant Žaliojo tilto skulptūras niekas ašarų nelaistė. Nors,
neslėpkime, atsirastų Vilniuje ne vienas, kuris norėtų, kad balvonai ir
toliau ant tilto stovėtų. Gal jie kur paverkė namų kampelyje?
Dar vienos netekties vardas – „Air Lituanica“. Nuo pat pradžių su ja
Vilnius elgėsi kaip su našlaite, nedarė jokių nuolaidų nei skrydžių
dažniui didinti, nei naujiems maršrutams.
Vilnius ir šioje liūdnoje istorijoje atrodė išskirtinis. Juk jokių
nuolaidų „Air Lituanica“ nesulaukė tik iš jo ir Paryžiaus.
Apskritai Vilnius mokėjo iškęsti didžiules netektis, nors kartais
pasriūbaudavo, atrodytų, dėl menkniekio – kertamo medžio ar į gatvę
išmesto šunelio.
Bet gal ne vien tuo stebuklingas Vilnius, kurio vienintelio Lietuvoje
gyventojų ne mažėjo, o daugėjo?
„Sostinė“
