Gruodžio 9 dieną D.Raulušaitis pasirašė įsakymą, kuriuo
pakeitė 2013 metų kovo mėnesio tuometinio generalinio prokuroro
Dariaus Valio įsakymą ir daugiau nei trims dešimtis prokurorų
pratęsė kadencijas iki 2017 metų gegužės – rugsėjo.
Pagal anksčiau galiojusį D.Valio įsakymą 55 vyriausiųjų
prokurorų kadencijos turėjo baigtis 2016 metų gruodžio 31 dieną.
Pagal naująjį D.Raulušaičio įsakymą baigiančiųjų kadencijas
kitų metų pabaigoje bus 21 prokuroras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė lapkritį susitikime su Seimo
valdyba yra sakiusi, jog 2016 turėjo baigtis net 55 vyriausių
prokurorų ar jų pavaduotojų kadencijos ir turi prasidėti rotacijos
procesas, o tai esanti viena priežasčių, kodėl negali būti
vilkinamas Generalinės prokuratūros vadovo paskyrimas.
Naujasis generalinės prokuratūros vadovas Evaldas Pašilis
trečiadienį spaudos konferencijoje sakė nieko negalįs pasakyti
apie D.Raulušaičio įsakymą ir nežinąs, kodėl buvo pratęstos
kelių dešimčių vyriausių prokurorų kadencijos.
Kalbėdamas apie būsimą prokuratūros atsinaujinimą jis minėjo
skaičius, kurie grįsti dar senuoju ir jau neaktualiu D.Valio
įsakymu.
„Berods, dabar 50 žmonių baigiasi kadencijos, ir tai yra
natūralus būdas atsinaujinimo, tai yra neišvengiama kiekvienoje
sistemoje. Aš esu už tai, kad kaip žmogus bedirbtų gerai, kitas
atėjęs žmogus žino, kaip geriau tą dalyką padaryti. (...)
Turėtų būti atsinaujinimas“, – teigė E.Pašilis.
D.Raulušaičio įsakymas, pratęsęs kadencijas kelioms
dešimtims prokurorų, priimtas atsižvelgiant į pačių prokurorų
prašymus. Įsakyme minimi Vilniaus apygardos prokuratūros
vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus, vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo Anatolijaus Koržovo, specializuotų skyrių vyriausiųjų
prokurorų Martyno Jovaišos, Ritos Aliukonienės, Marijaus
Valantiejaus, Aleksandro Bukelio, Sonatos Galentienės prašymą, taip
pat Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojų Eugenijaus Papučkos ir Juliaus Rėksnio prašymai.
Aiškindama šį laikinojo generalinio prokuroro D.Raulušaičio
sprendimą, Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena
Martinonienė BNS sakė, kad prokurorų kadencijų klausimas buvo
susijęs su 2011 – 2012 metų įvykdyta prokuratūros reforma.
„Tuo metu buvo įsteigtos atitinkamos pareigybės ir į jas
paskirti prokurorai. Tačiau tam tikras atvejais susidarė dviprasmės
situacijos, kėlusios klausimų, nuo kada turėtų būti skaičiuojama
kadencijos pradžia. Po ilgų diskusijų ir teisinių ginčų, buvo
priimtas galutinis sprendimas, kaip turėtų būti skaičiuojami
kadencijų terminai“, – BNS ketvirtadienį sakė E.Martinonienė.
Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas J.Rėksnys BNS sakė,
kad jo Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo pareigos atsirado po prokuratūros reorganizacijos 2012
metų rugsėjo 11 dieną.
„Vadinasi, nuo to laiko ir turėtų būti skaičiuojama
kadencija, bet mes negalėjom to dalyko skųsti, kol nebuvo
administracinio akto“, – BNS sakė prokuroras J.Rėksnys.
Anot jo, profsąjungai parėmus ir pasikonsultavus su advokatais
keliems prokurorams Generalinei prokuratūrai pavyko įrodyti, kad jų
kadencijos buvo paskaičiuotos netiksliai ir turi baigtis vėliau nei
numatyta D.Valio įsakyme.
Tuomet profesinės sąjungos vadovas kreipėsi į Generalinę
prokuratūrą dėl kadencijų nustatymo kitiems prokurorams. Vadovybė
pasiūlė prokurorams parašyti prašymus.
Prokurorų profesinės sąjungos vadovas J.Rėksnys teigė, jog
nenustačius penkerių metų kadencijų nuo įstaigos reorganizacijos
pradžios, prokurorai būtų kreipęsi į teismus.
„Nebuvo išmoktos darbo santykių teisinės pamokos“, – apie
ankstenę prokuratūros vadovybę kalbėjo J.Rėksnys.
„Jis (D.Valys-BNS) labai bijojo teismų, nes pridarydavo
visokių nesąmonių, o per teismus visi išlošdavo, nes, kaip sakau,
teisės neišmanė“, – BNS teigė J.Rėksnys.
Prokuratūros sistemoje dirba apie 730 prokurorų.
