Valstybinis turizmo departamentas neseniai paskelbė ir iškilmingai apdovanojo sėkmingiausius šių metų turizmo projektus. Dvyliktus metus organizuojamas renginys pirmą kartą vyko Kaune, miesto Rotušėje.
Kaunas šįmet pasirinktas neatsitiktinai. Išskirtinei miesto architektūrai pavasarį buvo suteiktas Europos paveldo ženklas, o jo tarpukario architektūra gali tapti penktuoju Lietuvos objektu, įtrauktu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Be to, Kaunas rengia paraišką ir siekia tapti 2022 metų Europos kultūros sostine.
Tarp 11 nugalėtojų – ir kauniečiai. Sėkmingiausioji turizmo iniciatyva – Kauno rajone įsikūrusio Raudondvario dvaro Menų inkubatorius, sėkmingiausias kelionių organizatorius – „Delta Tours“, o sėkmingiausias 2015 metų turizmo ambasadorius – kaunietė gidė Liudmila Vitkienė.
Šis apdovanojimas skiriamas iniciatyviam ir savo darbą mėgstančiam žmogui, kuris nuoširdžia veikla stengiasi, kad teigiamų dalykų apie mūsų šalį sužinotų kuo daugiau žmonių.
Ekskursijas po Kauną rengianti ir vedanti moteris įsitikinusi, jog miestas įdomus bei patrauklus patiems kauniečiams, svečiams iš kitų Lietuvos vietų bei užsieniečiams. Tačiau istorija, objektais, architektūra ir žmonėmis išsiskiriančiam Kaunui stinga viešinimo strategijos. Kas vyks į miestą, apie kurį mažai ar beveik nieko nežino?
– Ką jums reiškia sėkmingiausio metų ambasadoriaus apdovanojimas? – „Laikinoji sostinė“ paklausė L.Vitkienės.
– Svarbu, jog darbas, kurį darau, buvo pastebėtas. Tai skatina Kauno labui stengtis veikti ir kurti dar daugiau.
Pagal išsilavinimą esu inžinierė, tačiau dėl nepalankios finansinės situacijos šalyje prieš kelerius metus teko keisti profesiją. Mane visada domino istorija, ypač Lietuvos, todėl nutariau pabaigti gidų kursus ir imtis darbo, kuris man prie širdies.
Prieš penkerius metus pradėjusi dirbti turizmo srityje pastebėjau, kad Lietuvos ir užsienio kelionių organizatoriai keliautojų programose ekskursijai po Kauną numato dvi valandas, kartais vos valandą. Įsivaizduokite, ką žmogus Kaune per tiek laiko gali suspėti pamatyti? Ogi beveik nieko.
Yra buvę, kad kelionių organizatoriai mano, kaip gidės, paslaugų prašydavo porai valandų net su muziejų lankymu. Ne kartą Kauno senamiesčiui buvo prašoma skirti pusę valandos, o Nacionaliniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejui – 40 minučių.
Pradėjau keliones organizuojančius žmones įtikinėti ir net prašyti, kad turistų žvalgytuvėms po Kauną būtų skiriama gerokai daugiau laiko. Kai kuriuos organizatorius pavyko įtikinti, todėl pastaruoju metu turistai Kaune vis dažniau praleidžia ne vieną ir ne dvi valandas.
– Kiek laiko turistams reikėtų praleisti Kaune, kad jie susipažintų su svarbiausiais objektais ir pajustų miesto dvasią?
– Manau, jog trumpiausias laikas turėtų būti bent 3 valandos. 2 iš jų siūlau skirti pažinčiai su senamiesčiu ir 1 – su naujamiesčiu. Tiems, kas gali skirti daugiau laiko, rekomenduoju Kaune praleisti vieną ar dvi dienas.
– Kokios vietos ir turizmo paslaugos Kaune labiausiai domina svečius iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio?
– Daugiausia svečius domina unikalus Kauno senamiestis: XIV–XVII amžiuje statyti pastatai, akmenimis grįstos gatvės, penkios išlikusios originalios architektūros bažnyčios, itin jaukios kavinės bei restoranai, ypač tie, kuriuose galima paragauti lietuviškų valgių.
Smalsuolius taip pat traukia išskirtinė tarpukario laikų architektūra Laisvės alėjoje ir jos prieigose. Svarbu pažymėti, kad Kaunas patrauklus ir dėl funikulierių, fortų, panoramų. Be to, dažną mūsų miestą lankantį turistą domina viskas, kas čia susiję su jo tautos ar šalies palikimu. Žydams įdomu IX forto memorialinis muziejus, Viljampolėje buvęs getas, sinagoga. Prancūzai domisi vietomis, kuriose lankėsi jų karvedys Napoleonas, rusai – Soboru, fortais, kareivinėmis, vokiečiai – žuvusių tėvynainių kapais.
– Ar kalėdinis Kaunas turistams kuo nors patrauklus?
– Kalėdų dvasia apgaubia miestą stebuklinga aura, todėl jis tampa patrauklus ir vietiniams, ir svečiams. Kaunas turi labai jaukią Rotušės aikštę su veikiančiu Kalėdų miesteliu ir kasmet išskirtine egle. Netrūksta turistų, kurie apie Kauno kalėdines egles yra girdėję, kitiems plačiau pristatau šią menininkų iniciatyvą.
Vesdama kalėdines ekskursijas turistams kaskart parodau 2012 metų Kauno smaragdinės eglės, kuri buvo pagaminta iš 42 tūkst. plastiko butelių, nuotraukas ir pasakau, jog ji pateko į pasaulio Guinnesso rekordų knygą.
– Ko iš svetur atvykusiems smalsuoliams labiausiai trūksta Kaune?
– Pirmiausia, sakyčiau, ne turistams Kaune kažko trūksta, o Kaunui trūksta turistų.
Užsieniečiai neplūs į Kauną, apie kurį mažai arba visai nieko negirdėję, nes apie šį miestą trūksta informacijos sklaidos.
Siekiant pritraukti turistų, Kauną reikia plačiai ir nuolat garsinti. Tai svarbu net kalbant apie kaimyninę Baltarusiją. Didžioji dalis turistų iš šios šalies lankosi dviejuose miestuose – Vilniuje ir Klaipėdoje. Pro Kauną jie pravažiuoja net nesustodami, nes nežino, kuo jis įdomus. O juk Kaune, be turistinių vietų, yra daugybė kitų traukos objektų – daug įvairių pramogų, patrauklios apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos.
– Ar į Kauną atvykusių žmonių negąsdina tai, kad net miesto centre stūkso daugybė apleistų pastatų, o kranų, rodančių, jog mieste vyksta naujos statybos ir urbanistinė plėtra, beveik nematyti?
– Pastatai vaiduokliai Kauno įvaizdžio tikrai nekelia. Vesdama ekskursijas kaskart kiek pagudrauju ir optimistiškai pabrėžiu, jog turime daug apleistų statinių, kurių sutvarkyti iš karto miestas neturi galimybių bei lėšų. Tačiau darbai vyksta ir artimiausiu metu tokių betoninių monstrų turėtų nelikti.
Žinoma, kad žmonės pastebi ir teiraujasi, kodėl Kaune tiek mažai naujų statybų. Šio proceso nebuvimą tenka aiškinti istoriškai susiklosčiusiomis aplinkybėmis: kauniečiai vertina gyvenimą individualiuose namuose, o mieste statyti naujų būstų galimybių nedaug.
Ne tik privačios, bet ir verslo statybos keliasi į pakaunę.
