Tačiau vis pasitaiko neatsakingai su šventiniais sprogalais besielgiančių pramogautojų, ypač paauglių. Po Naujųjų į gydymo įstaigas atvežama ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų sužalotomis rankomis, veidais – tokių, kurie numojo ranka į saugos taisykles. Arba nukentėjo nuo neatsakingo kaimynų ugnies šėlsmo.
Net mažo galingumo petarda tampa pavojingu ginklu neprotingo ar juolab piktavalio žmogaus rankose.
Sužalojo petardomis
Naujieji dar tik po kelių dienų, bet medikai jau triūsė, gelbėdami nuo petardų nukentėjusius vaikus. Vilkaviškio policija ieško chuliganų, kurie gruodžio 22 dieną praeidami metė petardą į 12-metę mergaitę. Jai sužalota akis, mergaitė buvo nuvežta į Kauno ligoninę.
Tą pačią dieną 51 metų panevėžietė pasiskundė policijai, kad nežinomas piktadarys pro Panevėžio gimnazijos langą įmetė petardą, kuri sprogdama sužalojo jos 16-metį sūnų.
Panevėžio ligoninėje paaugliui nustatyti abiejų rankų, pilvo, kojos paviršiniai nudegimai.
Medikai jau kelinti metai pastebi, kad mažo galingumo sprogmenys pridaro daugiau bėdų, nei galingesni fejerverkai. Su jais elgiamasi atsargiau.
Fejerverkų gamybos lyderio, bendrovės „Blikas“ direktorius Gytis Lagunavičius pasakojo, jog petardos bus nepavojingos ir vaikams, ir suaugusiems, jei naudojamos pagal instrukciją.
„Apskritai, petardos išeina iš mados. Dabar yra įdomesnių mažos galios pirotechnikos, tokių kaip traškalai, fontanėliai. Bet vaikai nebūtų vaikai – vis tiek meistrauja savadarbes petardas, pliauškynes ir tai baigiasi liūdnai.
Savadarbių petardų dagčiai dažnai užgęsta, tada vaikas neiškentęs ima sprogalą nuo žemės ir būna bumbt! Ranka, akys sužalotos. Ir gamyklinių petardų neuždekite laikydami rankose, padėkite ant žemės, kaip reikalauja taisyklės“, – perspėjo „Bliko“ vadovas.
Apsvaigęs? Nelįsk prie fejerverko!
G.Lagunavičius perspėjo, kad jokiu būdu petardų nevalia sprogdinti gatvėse, būtina išlaikyti atstumą nuo žmonių, ugnies židinių – tokį, koks nurodytas kiekvieno gaminio instrukcijose. Gąsdinti žmones šūvių garsais yra kvaila išdaiga.
Galingesni sprogmenys, fejerverkai reikalauja ypatingo atidumo: ne tik saugant save, bet ir aplinkinius.
„Svarbiausiai yra tiksliai vykdyti ant pakuotės surašytus reikalavimus. Ant kiekvieno pirotechnikos gaminio yra nurodyta, kas, kur ir kaip gali jį susprogdinti ar iššauti. Naudojimo taisyklės skiriasi, tačiau specialistai įvardijo svarbiausias saugumo priemones.
Pirmiausia, reikia griežtai laikytis ant pakuotės nurodyto saugaus atstumo. Taip pat svarbu pastatyti petardą ar fejerverką taip, kaip nurodyta taisyklėse. Šventinis sprogmuo turi stovėti tvirtai. Virš petardos negali būti elektros laidų, medžio šakų ir kitokių kliūčių. Ir be abejo, negalima naudoti pirotechnikos esant smarkiai apsvaigus nuo alkoholio“, – patarė gerai informuotas pašnekovas.
Pastarąjį saugumo priesaką įgyvendinti turbūt sudėtingiausia. Mat kuo labiau artėja vidurnaktis, tuo labiau niežti rankos pasigrožėti savo sukurtais pirotechnikos efektais. Bet tuo pat metu proporcingai mažėja blaivių švenčiančiųjų skaičius.
Tačiau šio reikalavimo laikytis privalu, jei nenorite pirmosios naujų metų dienos sutikti ligoninėje be pirštų ar net be akių.
Atsargumo per daug nebus
Ar pirmąkart pirotechniką išbandantis žmogus gali imtis paleisti į dangų galingą fejerverką, ar verta pradėti nuo mažo galingumo sprogmenų?
„Pavojaus nebus ir naujokui, jei elgsis pagal instrukciją. Pagrindinė bėda ir yra, kad ne visi įpratę labai atidžiai įsiskaityti instrukcijas ir tiksliai jų laikytis. Būna, tik permeta akimis nurodymus ir paskui elgiasi savo nuožiūra. Tada rizika pridaryti žalos sau ir kitiems labai didelė.
Geriau jau perdėtas atsargumas, negu per didelė drąsa. Tarkime, jeigu leidžiant fejerverką reikalaujama 10 metrų atstumo nuo žmonių, pasirinkime 15-20 metrų atstumą. Kai turime reikalų su sprogmenimis, tegul ir pramogai skirtais, atsargumo per daug nebus“, – aiškino pirotechnikos ekspertas.
Nekokybiškų sprogmenų mažėja
Dar prieš gerą dešimtmetį didžiąsias metų šventes Lietuvoje lydėdavo ne tik pakili nuotaika bei spengiančios pagirios, bet ir nuo pirotechnikos nukentėjusių žmonių vaitojimai. Dabar tokių nelaimių mažėja. Griežčiau kontroliuojama petardų ir fejerverkų kokybė, todėl šventiniai sprogimai bei liepsnos yra saugesni.
G.Lagunavičius tikino, kad pigios, nekokybiškos pirotechnikos srautai į Lietuvą sumažėjo. Galioja griežtos, ES standartus nustatančios taisyklės.
Kiekviena petarda ar fejerverkas turi atitikti griežtus saugumo reikalavimus, o pakuotės – ženklinimo standartus.
Draudžiama į Europos Sąjungos šalį įvežti ir prekiauti nesaugiais gaminiais.
„Kokybiškos, saugios pirotechnikos atvežama daugiau, ji jau ne tokia brangi kaip anksčiau, todėl sumažėjo poreikis gaminti savadarbę pirotechniką ar ieškoti nesaugių, pigių gaminių“, – kalbėjo „Bliko“ vadovas.
Taigi sutinkant Naujuosius patartina atidžiai perskaityti pirotechnikos stebuklų instrukcijas, paklausyti medikų ir pirotechnikos gamintojų perspėjimų: saugokite savo ir aplinkinių rankas, akis ir ausis. Naujųjų metų sutiktuvės ligoninėje – ne pati geriausia pramoga.
