„Seimo nariai balsavo arba nebalsavo, ir dalykas baigtas.
Šiandien vėl siūlau Seimui nebesvarstyti, nesijaudinti dėl tos
premijos, nes ir pinigų neimčiau, o susikaupti rimtiems valstybės
darbams“, – rašo V.Landsbergis atvirame laiške Seimo pirmininkei
Loretai Graužinienei.
Lapkričio pabaigoje Seimas valdančiųjų balsais atmetė
Laisvės premijos komisijos siūlymą premiją skirti V.Landsbergiui.
Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“
ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Premjeras socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius vėliau
paragino surengti pakartotinį balsavimą.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji
teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų
dienos minėjimą.
Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti pasiekimus ir
indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant
tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio
Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos
sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos
nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V. Landsbergio
vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino
valstybingumą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už
laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji
– Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui
Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos
Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui
Tamkevičiui, ketvirtoji – Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta
Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
