Ar Ukmergės rajono apylinkės teisme surastas kandidatas – 42 metų Evaldas Pašilis – peržengs Generalinės prokuratūros vadovo kabineto slenkstį, turėtų paaiškėti kitą antradienį.
Kai kurie parlamentarai antradienį šmaikštavo, kad tai būtų geriausia Kalėdų dovana nesėkmingose kandidato paieškose įstrigusiai prezidentei. Bet ar Seimas šįkart bus dosnus šalies vadovei, niekas nesilažino.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas prisipažino jau dusyk nusvilęs prognozuodamas ankstesnių balsavimų rezultatus, kurie nebuvo palankūs nei Kauno apygardos teismo pirmininkui Nerijui Meilučiui, nei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vadovei Editai Dambrauskienei.
Tačiau ir po šių nesėkmių šalies vadovė, regis, nesuka iš savo kelio.
J.Sabatauskas „Lietuvos rytui“ teigė apie prezidentės pasirinkimą iš jos patarėjos telefonu sužinojęs prieš pat paskelbiant atitinkamą dekretą: „Ačiū ir už tai, kad pranešė.“
Tikino ryžto nestokojantis
E.Pašilis aiškino nekreipiantis dėmesio į tai, kad yra jau trečias kandidatas į generalinio prokuroro postą, – tai nesumažino jo pasiryžimo kandidatuoti.
Teisėjas džiaugėsi, kad prezidentė juo pasitikėjo, nors pripažino, jog sprendimas kandidatuoti nebuvęs iš lengvųjų: „Bet jeigu jau taip nusprendžiau, manau, kad esu ryžtingas.“
Seimo nariams E.Pašilis atskleidė, kad prezidentės siūlymo sulaukė per gruodžio 4-ąją vykusią atranką į Apeliacinio teismo teisėjo vietą.
Iš dvidešimties atrankoje dalyvavusių teisėjų aštuoni buvo pripažinti tinkamais, E.Pašilis tarp jų buvo šeštas. „Šiuo momentu siekiu šių pareigų“, – paklaustas, kurių pareigų norėtų labiau, diplomatiškai išsisuko pretendentas.
Fejerverkų nepažėrė
Seimo tribūnoje pretendentas į generalinius prokurorus neišnaudojo viso jam prisistatyti skirto laiko, o į klausimus atsakinėjo trumpai.
Vertindami E.Pašilio prisistatymą kai kurie parlamentarai suabejojo, ar jis įstengtų atsispirti galimai įvairių asmenų ar kitokiai įtakai.
„Kaip žmogus ir teisėjas, jis atrodo doras ir patyręs, bet kaip kandidatas į generalinius prokurorus – pilkas ir netinkamas vadovauti tokiai sistemai.
Susidarė įspūdis, kad buvo surastas atsitiktinai – per vykusią teisėjų atranką. Tai rodo, kad žmogus planavo savo karjerą visiškai kitaip.
Vis dėlto kandidatas į generalinius prokurorus turi siekti šio posto, o ne būti staiga ir netyčia kur nors surastas.
Galbūt nesunkiai vieną kartą jau įtikinusi šį žmogų pakeisti savo nuomonę, prezidentė galės jį lengvai šokdinti ir kitais kartais“, – svarstė Linas Balsys.
J.Sabatauskui pretendentas į generalinius prokurorus pasirodė esąs ramus pilietis: „Gal jis ir jaudinosi, bet to nebuvo matyti. Prisistatymas nebuvo įspūdingas – fejerverkų nepažėrė.“
Išdėliojo prioritetus
E.Pašilis pabrėžė, kad prokuratūrą mato kaip nepriklausomą instituciją, kurioje gerbiamos asmens teisės, laisvės, užtikrinamas nekaltumo prezumpcijos principas, ginamas viešasis interesas.
Pasak pretendento, svarbu, kad prokuroras būtų ne tik išsilavinęs teisininkas, bet ir jaustų atsakomybę žmogui ir valstybei, matytų ne tik įstatymo raidę, bet ir jos turinį.
„Kartu prokuroras turi justi, kad jo nuoširdus darbas bus tinkamai įvertintas, nebus pažeistas teisėtų lūkesčių principas, sistemoje turėti skaidrias atrankos skatinimo ir karjeros procedūras“, – dėstė E.Pašilis.
Ukmergės teisėjas, be kita ko, apgailestavo, kad ikiteisminiai tyrimai pradedami telefoninių žinučių pagrindu dėl neva patirto grasinimo: „Ikiteisminio tyrimo įstaigos tampa verslo partnerių, politikų kovos įrankiu.“
Tapęs generaliniu prokuroru E.Pašilis daugausia dėmesio ir pastangų žadėjo sutelkti, kad būtų atskleisti sunkūs nusikaltimai, kuriais daroma didelė žala valstybei, viešojo intereso, valstybės teisės ir teisėtų interesų, energetikos, vaiko teisių gynimui.
Didelių smūgių nepatyrė
– Ar jums niekas nesiūlė išsipirkti posto ar kitaip užsitikrinti paramą tampant prokuroru? – prisiminę Prezidentūroje išgirstą E.Dambrauskienės išpirkos istoriją pretendento teiravosi Seimo nariai.
– Tvirtai ir sąžiningai galiu pasakyti, kad tikrai ne.
– Būdamas generaliniu prokuroru galite būti bet kada iškviestas pas prezidentę pasikalbėti. Kiek esate pasiryžęs šalies vadovę informuoti apie bylų eigą?
– Pagal įstatymą, prokuroras turi atsiskaityti tiek Seimui, tiek prezidentei.
Kokio nors kitokio bendravimo kalbant apie rezonansines bylas, spaudimo aš neįsivaizduoju. Kitaip būčiau nesutikęs kandidatuoti į šias pareigas.
– Minėjote, kad per 25 nepriklausomybės metus šalies teisėsauga patyrė brutalių nusikalstamo pasaulio smūgių. Ar pačiam teko jų patirti? Jei sulaukėte tokių smūgių, kaip juos atlaikėte?
– Aš pats smūgių nepatyriau. Dirbau sąžiningai daugiau nei 15 metų. Neteko prisidėti prie žinomų rezonansinių bylų ar dalyvauti priimant nuosprendį.
Bet savo darbo labai ir nesumenkinčiau, nes už kiekvieno nuosprendžio ar sprendimo slypi žmogus, tad atsakomybė išlieka labai didelė. Nemanyčiau, kad provincijoje dirbantis teisėjas turėtų būti nuvertintas ar išaukštintas.
