Antradienį Signatarų namuose jis pristatė knygą „Metai ir mintys“. Čia spausdinami straipsniai ir esė geopolitikos, saugumo, kultūros, istorijos klausimais, 1983–2014 m. skelbti įvairiuose periodiniuose leidiniuose, įskaitant ir išeivijos spaudą.
Geopolitikai skirtuose tekstuose nušviečiama tarptautinė Lietuvos padėtis, santykiai su kaimynais, saugumas, narystės Europos Sąjungoje ir NATO galimybės. Visa tai buvo itin svarbu pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį.
Knygoje aptartos ir aktualios kultūros problemos, parodant kultūrinio gyvenimo skirtumus uždaroje ir atviroje visuomenėje, gvildenant tautinio ir kultūrinio tapatumo, tradicijos ir inovacijos santykio klausimus.
Apie istoriją filosofas rašė, apmąstydamas artimesnės ir tolimesnės praeities bei dabarties santykį, okupacijos palikimo poveikį dabarčiai, aptardamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atgarsius užsienio spaudoje.
B.Kuzmickas interviu portalui lrytas.lt išdėstė savo požiūrį į šių dienų Lietuvos geopolitines aktualijas.
– Girdėti nuomonių, kad Lietuvos išorinis saugumas dabar atsidūrė net pavojingesnėje kryžkelėje nei praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai SSRS žlugo ir liko silpna, pakrikusi Rusija. Lietuvai tada būta gerokai mažiau grėsmių, esą nereikėjo siekti nei NATO, nei ES narystės. Ką apie tai manote?
– Ne, Lietuva dabar gerokai saugesnė nei tais laikais. Dabar Lietuva yra visavertė tarptautinių organizacijų narė. O svarbiausia – saugoma NATO, ES skydo. Taip, prieš 25 metus ir net vėliau būta nuomonių, kad Lietuvai neverta stoti nei į NATO, nei ypač į ES. Neva užtenka pasiskelbti neutraliems, ir niekas mūsų nelies. Atseit ištrūkome iš vienos sąjungos, dabar į kitą patys veržiamės.
Tokių balsų buvo ne tik iš kairės, bet ir iš dešinės, iš tautininkų. Tačiau netolima istorija parodė, kad neįstoję į NATO gretas būtume tapę lengvu grobiu agresoriams. Vieniša valstybė labai sunkiai gali išlikti.
Iš tiesų, Rusijos agresija Ukrainoje, pabėgėliai iš Rytų, teroro išpuoliai užgriuvo Europą taip staiga ir netikėtai, bet Lietuvos padėtis daug kartų geresnė kad ir šiais neramiais laikais, nei tada, kai narystės tarptautinėse bendrijose tik siekėme.
– Net kai kurie mūsų sąjungininkai Vakaruose perspėja, esą Lietuvos laikysena Rusijos atžvilgiu per griežta. Bet juk ir nepriklausomybės pradžioje būta Vakarų politikų, net labai įtakingų, kurie patarė neskubėti veržtis iš SSRS, nepakenkti Sovietų imperiją bandančiam reformuoti tos valstybės prezidentui Michailui Gorbačiovui?
– Tikrai buvo tokių prilaikančių balsų iš Vakarų. Tai buvo realistais vadinti politikai. Vokietijos, kai kurių Skandinavijos šalių politikai, kai kurie JAV senatoriai perspėdavo, kad galime siekti demokratijos ir būdami SSRS dalis, esą ji reformuojama.
Tuos politikus gąsdino tiesmukas, diplomatijos pasaulyje kiek neįprastas AT-AS Prezidiumo pirmininko Vytauto Landsbergio kalbėjimas. Manyta, kad pakenksime reformatoriui M.Gorbačiovui ir duosime pretekstą Maskvoje valdžią užimti „vanagams“.
Bet tikrovė parodė, jog mūsų tvirtumas paėmė viršų, ir Vakarai ėmė suprasti, jog Lietuvos pozicija teisinga.
– Ne tik Vakaruose, bet ir mūsų šalyje kai kurie mano, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės laikysena Maskvos atžvilgiu pernelyg tiesmukiška, kad Ukrainą remdama Lietuva turėtų atsižvelgti ir į Rusijos interesus. Esą tokia prezidentės pozicija trukdo Vakarams sujungi pajėgas su Rusija prieš teroristinę „Islamo valstybę“. Istorija kartojasi?
– Ne, padėtis regione, kuriame yra Lietuva, ir apskritai pasaulyje dabar yra gerokai kitokia. Taip, D.Grybauskaitės pareiškimų stilius kategoriškas. Bet anaiptol ir ne visi Vakarų politikai, ES vadovaujantys asmenys laviruoja vertindami Rusijos veiksmus Ukrainoje. Iš Vakarų irgi girdėti Rusiją griežtai smerkiančių balsų.
– Kai užvirė diskusijos apie Laisvės premijos teikimą V.Landsbergiui, priešininkai pateikė tokį argumentą: nepriklausomybę atgavusiam parlamentui vadovavo ne vienas V.Landsbergis o AT-AS Prezidiumas. Jos narys buvote ir jūs, ir Kazimieras Motieka, Česlovas Stankevičius. Ar vien V.Landsbergis tvirtai laikėsi nuostatos visiškai ir greitai atsiskirti nuo SSRS?
– Visas Sąjūdis ir AT-AS vadovybė taip pat tvirtai ir aiškiai kalbėjo už Lietuvos nepriklausomybę. Bet kolektyvines nuostatas ryškiausiai įkūnija vienas asmuo.
Aštrus V.Landsbergio kalbėjimas privertė suklusti Vakarų valstybes, padėjo joms geriau suprasti mūsų siekius ir taip jas palenkti į mūsų pusę, kad ryžtingiau remtų Lietuvos laisvės kelią.
