Lietuva su tokia galimai visuotine bėda susidūrė 2013 m. gruodį, kai mūsų šalies laukinėje gamtoje buvo aptiktas nepageidaujamas įsibrovėlis – afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas, nukeliavęs ilgą kelia iš Afrikos iki Europos, o į Lietuvą galiausiai atkeliavęs iš kaimynės Baltarusijos. Tetruko pusmetis, kol ši paprasčiausia gyvybės forma, mikroskopinė dalelė, nuodijanti laukinius šernus, įsibrovė ir į Lietuvos ūkius bei sukėlė grėsmę visai šalies kiaulininkystei.
Dėl šios priežasties Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ėmėsi griežtų priemonių, kad būtų suvaldytas ir kiek įmanoma, kontroliuojamas šio viruso plitimas. Su griežčiausiomis priemonėmis jau teko susidurti, pavyzdžiui, Trakų rajono gyventojams. Tačiau apie minimas priemones pravartu žinoti visiems kiaules laikantiems žmonėms, nes visa šalies teritorija yra laikoma rizikos zona.
Kilus įtarimui, kad bent viena kiaulė yra užsikrėtusi AKM virusu, VMV tarnybos specialistai atlieka oficialius tyrimus. Jei jie patvirtina, kad kiaulė serga minimu maru, užkrėsta teritorija paskelbiama židiniu. Čia, prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, nedelsiant nugaišinamos visos esančios kiaulės. Iš surinktų gyvūnų, pašarų ir aplinkos mėginių išsiaiškinama, kaip ir prieš kiek laiko virusas pateko į ūkį. Tuo tarpu nugaišusios ir nugaišintos kiaulės sunaikinamos, kaip ir visos atliekos, pašarai, apyvokos rakandai ir medžiagos, kurios galėtų būti užkrėstos. O ūkiniai pastatai, kiaules ar jų skerdenas gabenusios transporto priemonės bei įrenginiai išvalomi ir dezinfekuojami specialiomis priemonėmis.
Aplink ligos protrūkio vietą (ūkį) yra nustatoma apsaugos zona, kurios spindulys nuo protrūkio centro turi būti ne mažesnis, kaip 3 km ir priežiūros zona, kurios spindulys – ne mažesnis, kaip 10 km.
Apsaugos zonoje yra surašomi visi kiaules laikantys ūkiai, kiekviename iš jų apsilanko valstybinis veterinarijos gydytojas ir atlieka kiaulių klinikinius tyrimus, patikrina gyvulių identifikavimo ir registravimo duomenis. Iš šios zonos draudžiama išvežti kiaules. Atskiru sprendimu gali būti nutarta paskersti visas apsaugos zonoje laikomas kiaules. Jei ir čia nustatomas užkratas, pasireiškia maro požymiai arba nugaišta kiaulė, VMV tarnyba nedelsiant priima būtinąsias priemones, o aplink naują židinį brėžiamos naujos apsaugos ir priežiūros zonos.
Dešimties kilometrų spinduliu priežiūros zonoje taip pat surašomi visi kiaulių ūkiai. Kol yra valomi dezinfekuojami (o prireikus, ir apdorojami insekticidais) užkrėsti ūkiai, iš priežiūros zonos taip pat draudžiama išvežti kiaules. Ir čia valstybiniai veterinarijos gydytojai ištiria kiaules, patikrina jų identifikavimo ir registravimo duomenis. Paprastai tyrimai atliekami per 40 dienų po to, kai užkrėstuose ūkiuose buvo atlikti pirminio valymo, dezinfekavimo ir kiti darbai. Tačiau prireikus šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 30 ar 21 dienos.
Atsižvelgiant į bendrą padėtį, Europos Komisija, nustačius AKM šernams laukinėje gamtoje arba kiaulėms ūkiuose, nusprendė užkrėstą teritoriją apibrėžti, suskirstant ją zonomis. Net jei ūkiai nepatenka į aukščiau minėtas apsaugos ar priežiūros zonas, į šią teritoriją pakliuvusiems kiaulių augintojams taikomi griežtesni reikalavimai. Vadovaujantis šiuo sprendimu Lietuvos Respublikos teritorija yra suskirstyta į 3 zonas: pirmąją, kurioje AKM nenustatytas nei laukiniams žvėrims, nei naminėms kiaulėms. Antrąją, kur maras nustatytas šernams ir trečiąją, kai minima liga nustatyta tiek kiaulių ūkiuose, tiek laukinėje faunoje.
Pirmojoje zonoje apribojimai prekiauti ar eksportuoti kiaules netaikomi, tačiau ūkiai turi atitikti biologinės saugos reikalavimus, jie yra nuolat kontroliuojami ir stebimi specialistų.
Antrojoje zonoje, kur AKM nustatytas laukinėje faunoje, prekyba gyvomis kiaulėmis galima tik Lietuvos teritorijoje, eksportuoti į užsienį gyvas kiaules iš čia draudžiama. Į šią zoną patekęs veislines kiaules auginantis ūkis, norintis jomis prekiauti Lietuvoje, turi būti įgyvendinęs biologinio saugumo reikalavimus ir gavęs VMVT leidimą. Šioje zonoje užauginta kiauliena ir jos produktais Lietuvoje prekiauti galima tik tuo atveju, jei mėsa yra iš oficialiai registruotų kiaulių laikymo vietų, taikančių griežtus biologinio saugumo reikalavimus.
Trečiojoje zonoje, kur AKM nustatytas ir kiaulėms, ir šernams, gyvų kiaulių transportavimas skerdimui leidžiamas tik zonos ribose ir tik į VMVT patvirtintas skerdyklas iš visiškai biologinio saugumo reikalavimus įgyvendinusių ūkių. Prekyba kiauliena ir jos produktais galima tik vietinėje rinkoje, neišvežant už zonos ribų, o produkcija turi būti pažymėta specialiu sveikatingumo ženklu. Čia draudžiamas gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų eksportas į ES bei trečiąsias šalis.
Iš antrosios ir trečiosios zonų taip pat draudžiama į kitas teritorijas išvežti šernus ir šernienos produktus.
