Keturi iš jų buvo nuteisti už žmogžudystes. Malonės komisijos posėdyje iš viso buvo svarstomi 87 nuteistųjų malonės prašymai.
Vitalijui Žalimui laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į sunkią nuteistojo sveikatos būklę. Vyras laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas 2012 metais ir už grotų pasiųstas septyneriems metams.
Tragedija Plungėje, Stoties gatvėje, įvyko dar 2009 metų lapkričio 21-osios paryčiais. Apie 4 val. į nusikaltimo vietą iškviesti greitosios pagalbos medikai nebegalėjo padėti 34 metų Sauliui Venckui.
Tą 2009-ųjų lapkričio vakarą nusprendę pasilinksminti bičiuliai – S.Venckus ir V.Žalimas, nė neįtarė, kad viskas pasibaigs tragiškai. S.Venckus susiskambino su savo bičiule Simona. Ši leido laiką su dviem draugėmis. Vyrai nusprendė prisijungti – pakeliui jie užsuko į degalinę, nusipirko butelį degtinės ir putojančio vyno merginoms. Visi kambaryje šnekučiavosi, žiūrėjo televizorių.
Teisme V.Žalimas pasakojo, jog tądien S.Venckus atrodė prastai – įraudusiu veidu, kažkoks nesavas. Vėliau jis pradėjęs kabinėtis prie jo, įtarinėti, kad V.Žalimas neabejingas Simonai. Vyrai dėl kažko apsižodžiavo, S.Venckus esą pradėjo įžeidinėti V.Žalimą, tarsi norėjo stotis nuo sofos ir jam trenkti. Norėdamas nuraminti įsiaudrinusį bičiulį šis jam ranka sudavęs vieną ar du kartus per veidą.
S.Venckus pasviro ant sofos, jam iš nosies ėmė tekėti kraujas, pasigirdo gargaliavimas. Manydami, jog vyrą ištiko epilepsijos priepuolis, kiti jį paguldė ant žemės, bandė gaivinti. V.Žalimas žinojo, kaip teikti būtinąją medicinos pagalbą – vyras dirbo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Iškviesta greitoji pagalba išgabeno S.Venckų į ligoninę, bet medikai padėti nebegalėjo.
Kitą rytą paskambinęs į policiją ir sužinojęs, kad S.Venckus mirė, V. Žalimas iškart prisistatė į nuovadą ir papasakojo apie nakties įvykius. V.Žalimas sielojosi dėl S.Venckaus, su kuriuo draugavo daug metų, netekties. Jis apmokėjo laidotuvių išlaidas, teisme gailėjosi dėl įvykio, atsiprašė velionio artimųjų, bet mano, kad jo veiksmai negalėjo sukelti mirtinų pasekmių.
Dinui Dumbriui prezidentė laisvės atėmimo bausmę sumažino 1 metais. Nuteistasis turi mažametę sergančią dukrą ir neįgalius tėvus. Nukentėjusieji tarpininkavo malonės suteikimui.
Vyras buvo nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2008 m. išgertuvių metu sumušė ir kankino sugėrovą Evaldą Rusecką. D.Dumbrys buvo nuteistas kartu su Nidu Bučniu, kuris prisidėjo prie nusikaltimo. Smurtą patyręs E.Ruseckas nuo sužalojimų mirė.
2008 m. kovo 30-ąją abu nuteisti vyrai girtavo Pakruojyje, kai netyčia sutiko E.Rusecką. Kartu girtavus, vėliau įsiplieskė konfliktas – kilo muštynės. E.Ruseckas buvo įgrūstas į bagažinę, nuvežtas į atokią aikštelę, vėliau už kojos pririštas prie autombilio ir tampomas po apylinkes.
Vėliau nuteistieji girtavo toliau, prisijungus dar vienam asmeniui. Sumuštam vyrui nebuvo suteikta pagalba. Medikai buvo iškviesti tuomet, kai automobilyje gulintį leisgyvį vyrą pamatė pro šalį ėjusi moteris. Po 3 savaičių E.Ruseckas mirė ligoninėje.
Stanislavui Galvanauskui laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į nuteistojo amžių ir ypač sunkią sveikatos būklę.
2013-ųjų vasarą 78-erių S. Galvanauskas nuteistas už tai, kad savo 66-erių sugėrovui Linui K. į galvą bei kitas kūno vietas smogė ne mažiau, kaip keturiolika kartų kirviu ir metaliniu semtuvėliu. Nuo patirtų sužalojimų žmogus mirė.
Po lemtingų 2012-ųjų sausio įvykių S.Galvanauskui buvos kirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismas S. Galvanauskui skyrė ne tik laisvės atėmimo bausmę. Jis nužudytojo artimiesiems turės atlyginti 1597 litus turtinės ir 10 tūkstančių neturtinės žalos.
Nijolei Kimbirauskienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į nusikaltimo aplinkybes, priežiūra reikalinga nuteistosios nepilnametei dukrai.
2012-ųjų balandžio 19-ąją Geležinkelio gatvėje esančiame bute girtavo N. Kimbirauskienė, jos sugyventinis 54 metų Arūnas M. ir bičiulis 53 metų Pavelas Čerkašinas. Pastarasis ėmė moteriai meilintis, o nuo nepageidaujamo dėmesio moteris puolė gintis kumščiais.
Vėliau ekspertai nustatė, kad vyriškiui buvo suduoti mažiausiai 4 smūgiai. Nuo jų plyšo kepenys, prasidėjo vidinis kraujavimas ir žmogus mirė. Nužudytojo kraujyje buvo daugiau kaip 3 promilės alkoholio.
Anuomet teismas moteriai skyrė švelnesnę bausmę negu prašė prokurorai – moteriai siūlyta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ji taip pat privalės atlyginti 7 tūkst. litų neturtinę žalą nužudytojo artimiesiems.
Donatas Mockevičius atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis turi 2 mažametes dukras ir nepilnametį sūnų.
Malonės gali prašyti visi Lietuvos ir kitų valstybių teismų nuteisti Lietuvos piliečiai. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.
Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio Teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, Prezidentės patarėjai teisės klausimais.
Ne valstybės vadovas turėtų spręsti
Teisės daktaras, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Gintautas Sakalauskas:
Malonės suteikimą vertinu dviprasmiškai. Istoriškai tai susiformavę kaip suverenios šalies, karaliaus ar prezidento teisė suteikti tam tikrą bausmės atlikimo palengvinimą tam tikriems asmenims. Šiais laikais tai neatitinka tų poreikių, kurie turėtų būti. Asmenys turėtų būti paleidžiami lygtinai pagal įstatymų nustatytą tvarką.
Kitų šalių suverenai, karaliai ar prezidentai tas malones teikia tikrai retai. Turi būti išimtiniai atvejai, kad žmogus nuteistas griežta bausme, bet praėjus kiek laiko, situacija pasikeičia ir valstybės vadovas suteikia malonią.
Ne valstybės vadovas, nesvarbu ar prezidentas, ar karalius, tuos dalykus turėtų spręsti. Pirmiausia turėtų sakyti komisijos, kurios priima sprendimus, ir galiausiai teismas. Valstybės vadovas nelabai gali įvertinti visų aplinkybių.
Valstybės vadovas yra politikas ir visuomenės spaudimas yra daug labiau jaučiamas nei po teismo sprendimo. Prisiminus skandalą, kaip suteikus malonę buvo paleistas žmogus nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Mano supratimu, tai tikrai neturi būti sąlyga jo nepaleisti. Skamba baisiai, bet yra įvairių aplinkybių.
Didžiulė problema, kad Lietuvoje lygtinis paleidimas taikomas vis rečiau. Pernai ar šiemet teikta taip retai, kaip dar nebuvo per visą nepriklausomybės istoriją. Turi būti dažniau taikomas lygtinis paleidimas ir visiems, kaip yra daugelyje Europos šalių, nebent būtų išskirtinės aplinkybės dėl žmogaus pavojingumo. Pas mus dabar yra priešingai ir nuo to visuomenė tikrai netampa saugesnė.
Malonės sprendimo elementas susijęs su paprasčiausiu gailestingumu. Tuo tarpu šiuolaikinės integracijos teorija sako, kad reikia ne gailestingumo, o žiūrėjimo, kas žmogaus integracijai geriausia, kokią jis padaręs pažangą ir kokia prasmė tą bausmę toliau vykdyti. Jei žmogus tikrai daro pažangą, tai reikia paleisti ir toliau tą bausmę vykdyti laisvėje, o ne uždarius įkalinimo įstaigoje.
Bausmė turi būti ribota ir padaryta skriauda turi turėti ribas. Valstybė negali bausti griežčiau nei minimaliai būtina, o jau kitas klausimas apie skriaudos atlyginimą.
