Tokią pozicija prezidentės patarėja išsakė po šalies
vadovės susitikimo su nevyriausybinių organizacijų „Vaikų
linija“ ir „Jaunimo linija“ savanoriais bei vadovais.
„Džiugina kiekvienais metais didėjantis finansavimas ir jį
būtina didinti nuosekliai“, – žurnalistams sakė prezidentės
patarėja Gaja Šavelė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija BNS informavo, kad
kitais metais emocinės pagalbos telefonu tarnyboms ketinama skirti
apie 300 tūkst. eurų. Tuo metu šiemet ir pernai jos iš valstybės
susilaukė po maždaug 270 tūkst. eurų paramos.
„Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis sakė, kad toks
papildomas finansavimas vis tiek nėra pakankamas, tačiau „tai yra
geras ženklas“. Pasak jo, valstybės parama pagalbą telefonu
teikiančioms organizacijoms turėtų siekti apie 50 proc. jos
biudžeto, šiuo metu valstybė prie to prisideda maždaug 20-30
procentų.
Jis ragino visuomenę suprasti, kad pagalbą teikiančių
nevyriausybinių organizacijų darbas taip pat kainuoja, nepaisant to,
jog savanoriams už jį nėra atlyginama. Pasak jo, siekiant geros
darbo kokybės, daug kainuoja darbo sąlygų savanoriams suteikimas ir
jų apmokymai.
„Kokybė neatsiranda tuščioje vietoje, į tai reikia
investuoti“, – žurnalistams sakė P.Skruibis.
Tuo metu „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis teigė,
kad ateityje pagalbos telefonu organizacijos sieks didesnės
valstybės paramos.
„Suprantame, kad galimybės yra ribotos, todėl džiaugiuosi
šita gera žinia ir stengsimės, kad galėtume tą pagalbą
plėtoti“, – sakė jis.
Prezidentūra pranešė, kad „Vaikų linija“ ir „jaunimo
linija“ jau pajėgos atsiliepti į vieną iš penkių skambučių.
„Džiugu, kad atsilieptų skambučių skaičius didėja, tačiau
nuolat reikia plėsti paramą šioms nevyriausybinėms organizacijoms,
užtikrinant pačių socialiai jautriausių žmonių prieinamumą“,
– sakė G.Šavelė.
Visą parą veikianti „Jaunimo linija“ kasdien vidutiniškai
atsiliepia į 243 skambučius, „Vaikų linija“ – į 351.
„Jaunimo linijos“ vadovas P.Skrubis BNS pateikė jaunimo
apklausos duomenis, pagal kuriuos kreipimasis į „Jaunimo liniją“
69 procentams respondentų padėjo, o 23 procentams – labai padėjo
išspręsti sunkumus. Likusiems 8 procentams „Jaunimo linija“
nepadėjo išspręsti jų problemų.
Apklausoje nurodoma, kad 4 procentai respondentų į „Jaunimo
liniją“ skambino savo reikalais, 5 procentai – dėl kito žmogaus,
3 procentams nepavyko prisiskambinti dėl užimtos linijos, o 7
procentai į „Jaunimo liniją“ skambinti ketino, bet to nepadarė.
Apklausą šių metų spalio 16 – lapkričio 12 dieną vykdė
visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter
tyrimai“, jos metu apklausti 807 jaunuoliai nuo 15 iki 30 metų.
Prezidentūra teigia, jog būtina užtikrinti, kad emocinė parama
būtų pasiekiama kiekvienam šalies žmogui – tiek gyvenančiam
didmiestyje, tiek atokiose šalies vietovėse. Todėl valdžios
institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti su savanoriais, kad
pajėgtų išspręsti skaudžias visuomenės problemas, efektyviai
vykdyti savižudybių prevenciją ir kovoti su smurtu.
Europos Komisijos duomenimis, į savanorišką veiklą
2014 metais įsitraukė 25 proc. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 30
metų.
Lietuvoje veikia penkios telefoninės emocinės paramos tarnybos,
orientuotos į skirtingas tikslines grupes: „Vaikų linija“,
„Jaunimo linija“, suaugusiesiems skirta „Vilties linija“,
„Pagalbos moterims linija“ ir „Linija Doverija“, skirta
rusakalbiams paaugliams. Daugiausia skambučių sulaukia „Vaikų
linija“ ir „Jaunimo linija“. Šiose organizacijose darbuojasi
daugiau nei 400 specialiai paruoštų savanorių.
