„Jeigu žmonės blaškosi, tai vat yra žmogus, kuris savo
gyvenimą atidavė ir lemiamu momentu prisiėmė atsakomybę už
Lietuvos laisvę“, – BNS penktadienį sakė V.Landsbergis.
Paklaustas, kuo S.Madalovas nusipelnė gauti tą premiją,
V.Landsbergis sakė, kad „čia yra ilga kalba apie labai aiškius
dalykus“.
„Tai taip atėjo į galvą ir man pasirodė, kad čia teisingas
siūlymas“, – pridūrė jis.
S.Madalovas savo ruožtu šią savaitę LRT laidoje „Dėmesio
centre“ yra pareiškęs V.Landsbergį laikąs „ne politiku, o
didvyriu“.
„Jis sugebėjo 1990 metais padaryti tokius darbus, visi žinome,
kaip jį vertina pasaulyje“, – sakė buvęs VST vadas.
Lapkričio pabaigoje Seimas valdančiųjų balsais atmetė
siūlymą Laisvės premiją skirti V.Landsbergiui. Po tokio Seimo
sprendimo subyrėjo Laisvės premijos komisija.
Valdančiųjų socialdemokratų vadovas premjeras Algirdas
Butkevičius paragino persvarstyti sprendimą ir paskirti
V.Landsbergiui Laisvės premiją. Ištaisyti klaidą siūlė ir Seimo
vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Tačiau kitas
Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė
nematąs priežasčių pakeisti skeptišką nuomonę dėl premijos
skyrimo V.Landsebrgiui. Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius
pareiškė, jog antrą kartą Laisvės premijai gauti V.Landsbergis
galėtų būti siūlomas nebent tuo atveju, jei valdantieji parašais
patvirtintų ketinimą palaikyti premijos skyrimą pirmajam atkurtos
nepriklausomos valstybės vadovui.
S. Madalovas – čečėnų kilmės buvęs sovietų kariuomenės
karininkas, tarnavo sovietų kariuomenės daliniuose, dislokuotose
Lietuvoje. 1986 metais jis nusprendė pasitraukti iš sovietinės
kariuomenės, kadangi prasidėjo Tbilisio, Uzbekistano, Tadžikistano
įvykiai, galėjo kilti pilietinis karas, o jis sakė nenorįs
dalyvauti pilietiniame kare. Dėl to S.Madalovui buvo iškelta
baudžiamoji byla, 3,5 mėnesio jis praleido ligoninėse.
Kurį laiką S. Madalovas buvo išvykęs į Uzbekistaną, kur
pradėjo verslą. Grįžti į Lietuvą ir joje dirbti įkalbėjo
tuometinis vidaus reikalų viceministras Arvydas Svetulevičius,
1991 metais pasiūlęs kurti vidaus tarnybos pulką Kaune ir jam
vadovauti. 1992 – 1993 metais iš Lietuvos traukiantis sovietų
kariuomenei, vidaus pulkai perėmė visų įkalinimo įstaigų,
kuriose tuo metu buvo laikoma apie 13 tūkst. kalinių, apsaugą.
1991-2007 metais S. Madalovas buvo Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vadas,
2007-2015 metais – Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas.
S.Madalovas yra daugelį kartų skatintas ir apdovanotas. Šių
metų liepos 6 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo
S.Madalovą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino
Karininko kryžiumi, 1996-aisiais tuometinis prezidentas Algirdas
Brazauskas apdovanojo generolą Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio
ordinu. 2001-aisiais padėką S.Madalovui pareiškė tuometinis
prezidentas Valdas Adamkus.
Tačiau buvęs ilgametis VST vadovas S.Madalovas, šiuo metu jau
esantis pensijoje, šią savaitę sulaukė kritikos po antradienį
delfi.lt paskelbto dabartinio tarnybos vado Ričardo Pociaus interviu.
Prieš penkis mėnesius vadovavimą VST perėmęs R.Pocius sakė, kad
tarnyboje vešėjo nepotizmas – artimųjų įdarbinimas, buvo
nusikalstamai švaistomos valstybės lėšos, naudojama pasenusi
ginkluotė, transportas, o kai kurie pareigūnai nėra lojalūs
valstybei ir konflikto atveju gali atsukti ginklą prieš šalies
piliečius.
VTEK rugsėjį nusprendė, jog buvęs VST vadas S.Madalovas
pažeidė įstatymą spręsdamas sau artimų asmenų tarnybos eigos
klausimus.
