Komisijos pirmininkas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas
Leonardas Talmontas paskelbė, kad yra šešių Laisvės premijos
komisijos narių atsistatydinimo pareiškimai, tad joje lieka 7 nariai
– kvorumas yra ir ji galinti dirbti.
Iš karto po balsavimo, kuriuo atmestas siūlymas premiją skirti
V.Landsbergiui, iš komisijos pirmininkės pareigų atsistatydinanti
pareiškė Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė ir
komisijos narė liberalė Dalia Kuodytė.
Kitą dieną Seime buvo paskelbtas dar penkių komisijos narių –
išeivijos atstovės Irenos Annos Gasperavičiūtės,
Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Sauliaus Pečeliūno,
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato Nikolajaus
Medvedevo, Seimo narių Mišrios grupės atstovo Povilo Urbšio ir
„tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės – atsistatydinimo
pareiškimas.
S.Pečeliūnas per spaudos konferenciją perspėjo, kad išeivijos
atstovės I.A.Gasperavičiūtės bei N.Medvedevo parašų po
pareiškimu dėl objektyvių aplinkybių dar nėra, bet teigė, kad
telefonu jie patvirtino tokią savo valią ir parėmė iniciatyvą.
L.Talmontas per Etikos ir procedūrų komisiją pranešė, kad
raštiškas N.Medvedevo atsistatydinimo pareiškimas nėra gautas.
Kai Seimas atsisakė Laisvės premijos komisiją skirti
V.Landsbergiui, nutarimo projektas grąžintas iniciatoriams –
Laisvės premijos komisijai – jį tobulinti. Pasak EPK vadovo
L.Talmonto, komisija gali apsispręsti tiek projektą grąžinti su
V.Landsbergio, tiek su kita pavarde. „Jie viską gali“, – į
žurnalistų klausimą, ar komisija gali rinkti kitą kandidatą,
atsakė EPK vadovas.
Į pastabą, kad Laisvės premijos įstatymas numato kandidato
rinkimų procedūrą ir komisija išvadą apie atrinktą pretendentą
turi pateikti iki lapkričio 23 dienos, L.Talmontas tikino, jog
procedūra nebus pažeista. Pasak L.Talmonto, kandidatūra buvo
pateikta laiku – iki lapkričio 23 dienos, bet Seimas ją atmetė, o
dokumento tobulinimo procedūros įstatymas nereglamentuoja, tad
Laisvės premijos komisija galinti veikti savo nuožiūra.
„Komisija susirenka ir tobulina – o kokia pavardė ten atsiras,
ar V.Landsbergio, ar Valdo Adamkaus, ar dar kitų žmonių, čia jau
komisijos (sprendimas). Viskas buvo pateikta (laiku), bet atiduota
tobulinti. Įstatyme nepasakyta, iki kada patobulinti, o iki kada –
pateikta, ir iki kada – apsispręsti Seimas“, – sakė EPK vadovas.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo
15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio
13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už
laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji
– Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui
Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „ Lietuvos
Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui
Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui,
dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui
Michnikui.