Galima sakyti, kad tai firminis prezidentės stilius – priversti politikus paklusti mojuojant neva juos kompromituojančiais specialiųjų tarnybų raštais.
Šios slaptos pažymos jau tapo jokioje demokratinėje šalyje neregėta nauja valdymo priemone. Bet lapkričio pradžioje per susitikimą su Seimo valdyba šalies vadovės dūris „kompromatais“ į kelis parlamentarus jau verčia kelti klausimą, ar jų nekuria pati Prezidentūra.
Gal jau reikėtų atidžiau patyrinėti visus prezidentės politiniu įrankiu paverstos slaptos informacijos naudojimo atvejus ir jų pasekmes?
Net dėl smulkmenų specialiąsias tyrimo komisijas sudarančiam Seimui, atrodytų, seniai būtų laikas pasiraitojus rankoves aiškintis, kas darosi valstybėje, kad ministrų, viceministrų, kitų aukštų pareigūnų likimą lemia niekam, išskyrus prezidentę, neregėtos slaptosios pažymos.
Taip sulaužomi ir žmonių likimai. Antai į juoduosius sąrašus patekęs ir pareigų netekęs buvęs vidaus reikalų viceministras A.Juocevičius mirė, kaip teigiama, sugniuždytas, bet nesulaukęs atsiprašymo, nors iš teisėsaugos įstaigų ir gavo atsakymus, kad nėra jokių jį kompromituojančių duomenų.
Ypač skambaus atgarsio sulaukė Seimo pirmojo vicepirmininko V.Gedvilo išbrokavimas. Prezidentė pareiškė, kad specialiųjų tarnybų pateikti duomenys neleidžia jo kandidatūros į švietimo ir mokslo ministrus nė svarstyti – atseit iki ausų įsmukęs į kažką blogai kvepiančio, tik į ką konkrečiai – nepasakė.
Iškart kilo klausimas, kaip toks įtartinas tipas gali dirbti Seimo vadovybėje. Žmonių vaizduotei buvo atverti platūs dirvonai – jie galėjo fantazuoti, ką tik norėjo.
Bet politikos ekspertams nė nekilo abejonių, kas čia nutiko. Prezidentė tiesiog panoro pašokdinti jos nemėgstamą Darbo partiją, todėl ir apipylė jos atstovą nuo galvos iki kojų įtarinėjimų purvu, o ką teko išgyventi žmogui, jai nė motais.
Tačiau V.Gedvilas nepasidavė – iš visų specialiųjų tarnybų gavo atsakymus, kad apie jį nėra jokios kompromituojančios informacijos. Tad kas per stebuklai? Teisėsauga teigia, kad žmogus visiškai švarus, o prezidentė mojuoja kažkokiomis pažymomis, esą labai purvinas?
Suprantama, jokių atsiprašymų viešai apšmeižtas ir pažemintas V.Gedvilas nesulaukė, o į Seimo valdybos prašymą pateikti neva jį kompromituojančią pažymą D.Grybauskaitė tik numojo ranka.
Pats „darbietis“, iš pradžių smarkiai piktinęsis ir žadėjęs net teismuose ginti savo garbę, taip pat aprimo. O ko daugiau reikia prezidentei? Pasitaikius progai vėl bakstelės į jį ir už savo žodžius neatsakys.
Vis dėlto jau buvo atvejų, kai manipuliavimas pažymomis rikošetu trenkė pačiai D.Grybauskaitei. Taip nutiko, kai jos patarėja D.Ulbinaitė prieš prezidento rinkimus nutekino slaptą informaciją apie tariamas grėsmes šalies vadovei.
Žinoma, tai buvo rinkimų triukas, smarkiai atsirūgęs pirmiausia D.Ulbinaitei – jai ginantis teko ilgai trinti teismų suolus. Nors prokurorai teisme neįrodė jos kaltės, šioje istorijoje aiškiai kyšojo ir pačios prezidentės ausys.
Netaiklus šūvis buvo paleistas ir į buvusius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovus V.Gailių ir V.Giržadą, įtarus juos „Lietuvos rytui“ nutekinus slaptą informaciją apie planus nacionalizuoti „Snoro“ banką.
Prezidentūros spaudžiamas tuometis vidaus reikalų ministras R.Palaitis šiuos pareigūnus atleido, bet jiems pavyko teismuose įrodyti nekaltumą ir abu buvo grąžinti į pareigas. Valstybei tai kainavo šimtus tūkstančių litų.
Nepagrįsti kaltinimai V.Gailiui tik padėjo patekti į Seimą ir dabar šis parlamentaras yra vienas aštriausių prezidentės kritikų.
Naujausias pasidrabstymas neva slapta informacija apie neskaidrią kai kurių Seimo narių veiklą ir gal net kyšio reikalavimą iš kandidatės į generalinius prokurorus E.Dambrauskienės galėtų turėti prezidentei ypač skaudžių pasekmių.
Juk paaiškėjo, kad Seimo narius šalies vadovė šantažavo nė neturėdama jokių dokumentų, tik remdamasi neva elektroniniais laiškais ir skambučiais, kitaip sakant, anoniminiais skundais.
Teoriškai net būtų galima kalbėti apie apkaltą, tiesa, reikėtų įrodyti, kad siekdama savanaudiškų politinių tikslų D.Grybauskaitė sąmoningai manipuliavo melaginga informacija. Tik toks scenarijus, žinant politikų bailumą, nelabai realus.
Juolab kad jau bandoma suslėpti galus. Antai laikinasis generalinis prokuroras D.Raulušaitis netikėtai atėmė parlamentaro P.Urbšio prašymo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo nagrinėjimą iš galėjusio giliai knistis prokuroro G.Jasaičio ir permetė Specialiųjų tyrimų tarnybai. Tačiau ši pareiškė, kad nėra ką tirti.
Ar šį kartą parlamentarai eis iki galo ir išsiaiškins tiesą? Ne vien dėl pačių Seimo narių garbės, bet ir dėl valstybės. Juk kai ji valdoma remiantis gandais ir šmeižtu, demokratija išsigimsta į diktatūrą.
