Tokį būdą ministrei Algimantai Pabedinskienei pasiūlė Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD) atstovai.
„Dėl ribotų galimybių pasiekti kaimo vietoves regionuose nuolat didėja socialinė atskirtis. Mobilaus darbo su jaunimu metodas padeda pasiekti kaime ar mažuose miesteliuose gyvenantį jaunimą, kuris neturi tokių pat galimybių, kaip miestuose gyvenantis jaunimas. Dėsime dideles pastangas, kad toks metodas būtų taikomas visose Lietuvos savivaldybėse“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė.
Mobilaus darbo su jaunimu programa jau buvo išbandyta ir pasiteisino Skuode, Telšiuose bei Rietave.
JRD teigimu, tai būtų efektyvus sprendimas, kuris padėtų sutaupyti, nes nereikėtų visu etatu įdarbinti jaunimo darbuotojų visuose miesteliuose ir kaimuose. Tikimasi, kad kitos institucijos išreikš valią ir norą bendradarbiauti plėtojant šią darbo su jaunimu formą.
Mobilaus darbo su jaunimu principus ir galimą įgyvendinimo schemą trečiadienį važiuojančiame troleibuse surengtoje spaudos konferencijoje pristačiusio JRD vadovo Juozo Meldžiuko teigimu, mobilūs darbuotojai suteiks galimybę efektyviau pasiekti mažų gyvenviečių jaunimą ir spręsti jo problemas.
„Nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose gyvenančius jaunuolius ne visuomet pasiekia įvairios darbo su jaunimu programos ir iniciatyvos. Viena pagrindinių to priežasčių – jauniems žmonėms sunku atkeliauti iki savivaldybėse esančių jaunimo centrų, o savose gyvenvietėse stinga vietos ir erdvės saviraiškai. Kadangi jaunimas į miestus neatvažiuoja, jaunimo darbuotojai galėtų atvykti pas juos. Ši pasaulyje paplitusi praktika atneštų naudos ir Lietuvoje“, – sako JRD laikinai einantis direktoriaus pareigas Juozas Meldžiukas.
JRD tvirtinimu, projektas skatintų jaunimo užimtumą regionuose, padėtų kovoti su nusikalstamumu. Pažymima, kad mobilūs darbuotojai dirbtų su socialinę atskirtį patiriančiais, iš švietimo sistemos iškritusiais, elgesio problemų turinčiais jaunais asmenimis ir jų grupėmis.
„Jaunimo darbuotojai užmegztų santykį su jaunu žmogumi, orientuodamiesi į jo kasdienybę. Jie atstovautų jauno žmogaus interesams ir tarpininkautų įvairiose institucijose, be to, skatintų bendradarbiavimą tarp įvairių įstaigų ir organizacijų. Tokie darbuotojai ne vertintų, bet stengtųsi suprasti jaunimą. Vykdant mobilų darbą, svarbu ne kiekis, o kokybė. Su keliais jaunuoliais galima dirbti daug giliau ir prasmingiau nei su keliasdešimčia“, – teigia J. Meldžiukas.
Anot JRD, pinigų periodiškam jaunimo darbuotojų atvykimui į regionus galėtų skirti savivaldybės, kita galima išeitis – projektinis finansavimas.
