Ištrūko iš nelaisvės ir vėl įkliuvo
Ištrūkęs iš nelaisvės užsienyje LJL motorlaivis „Deltuva“ rugpjūčio pabaigoje atplaukė į Klaipėdą, bet po kelių parų vėl buvo areštuotas savame uoste už skolas jūrininkams. Daugiau kaip pusmetį algų negavę „Deltuvos“ įgulos nariai ryžosi kreiptis į teismą, todėl anstoliai laivą areštavo kaip garantiją, kad pinigai už darbą jiems bus grąžinti.
“Deltuvos“ jūrininkų ieškinys dėl nesumokėtų algų, atostoginių, priemokų siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Kadangi LJL neturėjo jokio kito turto, kurį būtų galima panaudoti kaip užstatą nagrinėjant skolų bylą, Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu motorlaivį areštavę antstoliai griebėsi priverstinių uždarbio išieškojimo būdų.
Laivininkystė netylėjo, antstolių veiksmus dėl „Deltuvos“ arešto apskundė kaip neteisėtus – jie esą varžo įmonės galimybes dirbti ir naudotis savo turtu. LJL apeliaciniame skunde nurodyta, kad taip išieškant skolas pažeidžiami kitokie civiliniai aktai, nukenčia tretieji asmenys – laivas įkeista hipotekos kreditoriaus SEB banko naudai.
Griežtai antstolei – kritikos pipirai
Apeliantai pažymėjo, kad SEB bankas irgi nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu papildomai apriboti laivo savininkės teises, kadangi antstoliai apie savo veiksmus bankininkų neinformavo, negavo jų sutikimo dėl priverstinio skolų išieškojimo areštuojant Lietuvos jūrų laivininkystės turtą.
Jūrininkams įsiskolinusios valstybės įmonės juristai šioje byloje nepastebėjo įtikinamų įrodymų, kad išieškomos lėšos – „Deltuvos“ įguloms nesumokėti pinigai už darbą jūroje. Pasak jų, tai galėjo būti ne atlyginimai, o kokios nors kitokios lėšos, pavyzdžiui, įsiskolinimai tiekėjams už įvairias paslaugas uostuose.
Aiškinta, kad LJL motorlaivį teismo sprendimu areštavusi klaipėdietė antstolė Vida Daugirdienė paskubėjo – nėra jokių įtikinamų duomenų dėl realios grėsmės, kad išleistas iš Klaipėdos jūrų uosto laivas „Deltuva“ gali nebegrįžti atgal – bus parduotas kokioje nors užsienio šalyje savininkams paskelbus bankrotą. Tai jau nekart bandyta daryti.
Gindami ne jūrininkų, o greičiausiai pagrindinio laivininkystės kreditoriaus SEB banko interesus, LJL juristai savaip vertino dar 1993 metais Lietuvos ratifikuotą tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir turto įkeitimų – įrodinėta, kad joje nustatytas tik skoloms padengti išieškomų lėšų eiliškumas.
Nemoka atlyginimų ir dar purkštauja
LJL vadovas Sigito Dobilinsko nuomone, antstoliai, uždraudę „Deltuvai“ išplaukti iš Klaipėdos uosto, perlenkė lazdą: „Jau buvome radę krovinių, laivas galėjo normaliai dirbti, dalį pinigų būtumę skyrę jūrininkams nesumokėtoms algoms. Pertekliniai antstolių veiksmai įmonei neleidžia atsitiesti, kenkia ir valstybės interesams. Jūrininkai irgi turėtų suvokti, kad laivai, stovėdami uostuose, nieko neuždirba, o skolų kupra tik didėja“.
Laivininkystė apygardos teismo prašė panaikinti V.Daugirdienės potvarkį, kuriuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai uždrausta „Deltuvą“ išleisti į jūrą iki kitokio antstolės nurodymo, surašyti švelnesnį turto arešto aktą, suteikiantį galimybę šiam laivui dirbti, plukdyti krovinius, nes darbdaviai esą jau atsiskaito su įgulomis.
Prievolės laiku mokėti algas jūrininkams nevykdančios valstybinės įmonės atstovai kuo rimčiausiai įrodinėjo, kad pagal įstatymus negalima areštuoti daugiau LJL turto nei jo reikia antstolių išieškomų skolų sumoms – kitokie sprendimai esą yra neteisėti, prieštarauja protingumo principui, neatitinka išieškotojų bei viešojo intereso.
Klaipėdos jūrų uoste areštuoto motorlaivio „Deltuva“ reali vertė siekia beveik 5 mln. eurų.
Nuskurdusiai įmonei – teismo spyris
„Kodėl nesusiprotėta su įgulomis atsiskaityti anksčiau, kodėl verslo partneriams mokėta už paslaugas, o jūrininkai turi laukti iki begalybės ? Laivininkystę vis dar slegia skolos tiekėjams, tad „Deltuva“ jų prašymu bet kada gali būti areštuota atplaukusi į užsienio uostus“, – LJL vadovybės reikalavimais stebėjosi V.Daugirdienė.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Jolanta Gailevičienė išnagrinėjo LJL apeliacinį skundą ir jokių įstatymų pažeidimų „Deltuvą“ areštavusių antstolių veikloje neįžvelgė – pasak jos, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl „Deltuvos“ arešto, kurios keisti arba naikinti nėra jokio pagrindo.
„Jūrininkams algos nemokėtos ilgą laiką, areštuojant LJL turtą nebuvo galima tikėtis, kad „Deltuvai“ išplaukus iš Klaipėdos, staiga atsiras pinigų ir situacija pasikeis. Darbdavių argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais faktais, nėra duomenų, kad jie atsiskaitė su darbuotojais“, – savo nutartyje konstatavo J.Gailevičienė.
LJL juristai, pasirodo, nebuvo įsigilinę ir į tarptautines konvencijas. Gal dabar jie žinos, kad nagrinėjant civilinius jūrų ieškinius teismuose, jūriniams suvaržymams ir išieškojimams taikoma absoliuti pirmenybė prieš hipoteką. Todėl antstoliai ir neprašė SEB banko, kaip pagrindinio LJL kreditoriaus, sutikimo areštuoti „Deltuvą“.
V.Daugirdienė sakė, kad civilinius ieškinius dėl nesumokėtų algų teismui pateikę jūrininkai baiminasi darbdavių keršto: „Ne vienas jų sulaukė perspėjimų nespurdėti. Negi šitaip tvarkomi reikalai valstybinėje įmonėje ?
