Tikrai taip, išgirdote teisingai. Bankas, imantiems būsto paskolas, primoka palūkanų. Tik nereikia palūkanų maišyti su marža. Marža tai fiksuotas dydis, kuris dengia banko vidines sąnaudas. Pradedant darbuotojais ir baigiant rašalu, išnaudojamu parašams dėti. Tuo tarpu palūkanos yra reali rinkos pinigų kaina.
Dauguma būsto paskolų turėtojų bankams moka maržą ir 6 mėnesių EURIBOR palūkanų normą. Ši palūkanų norma realiai sako, kiek tarpbankinėje rinkoje kainuoja 6 mėnesiams pasiskolinti eurų.
Nors jau kuris laikas 6 mėnesių EURIBOR sukosi aplink nulį, bet šiandien jis nuvažiavo į minusą. Paprastai kalbant, tai reiškia, jog dabar bankai primoka vienas kitam tam, kad kažkas pasiskolintų eurų.
Nors iš fizinio asmens perspektyvos tai gali skambėti keistai, tačiau dabartinė ekonomikos situacija verčia daryti būtent tokius pasirinkimus. Esminė problema yra ta, jog eurų visi turi. Europos Centrinis Bankas (ECB) jų jau pridalijo ir pridalins dar daugiau. Gyventojai, finansinės institucijos ir įmonės turi perteklinius rezervus ir šiuo metu siekia juos išnaudoti turimų paskolų grąžinimui. Eurų skolintis niekas nenori.
Bet tuo pačiu metu už eurų laikymą centriniame banke tenka primokėti. Kaip ir už eurų laikymą trumpalaikių valstybinių obligacijų pavidalu.
Tad turime situaciją, kur eurų visi turi pakankamai ir jų daugiau nenori. O už jų laikymą galutinėje stotelėje (centriniame banke) komerciniams bankams reikia primokėti maždaug 0.25 procento. Todėl realiai bankai turi pasirinkimą: arba paskolinti kažkam ir primokėti 0.00X procento per metus, arba laikyti pinigus centriniame banke ir už šį malonumą mokėti 0.25 procento per metus. Akivaizdu, kad geriau jau paskolinti ir primokėti mažiau, nei laikyti prarandant daugiau.
Visas šis reikalas leidžia džiaugtis būsto paskolų turėtojams. Nes, pasirašiusiems paskolas iki maždaug 2014 metų vidurio, dabar perfiksuojamas 6 mėnesių EURIBOR ne prisidės prie maržos, o ją net šiek tiek suvalgys. Tai yra, jei iki šiol mokėjote 1 procento maržą ir kažkiek EURIBOR, dabar mokėsite mažiau, nei 1 procentą.
Šitai negalioja tiems, kurie sutartis pasirašė antroje 2014 pusėje arba vėliau. Nes juose jau buvo numatytas punktas, jog neigiamos palūkanos bus skaičiuojamos kaip nulinės. Tokio punkto atsiradimą lėmė tai, jog už indėlius neigiamų palūkanų negalima taikyti pagal Lietuvos Civilinį Kodeksą. Tad bankai negalėdami taikyti neigiamų palūkanų už indėlius, bet būdami priversti mokėti neigiamas palūkanas už paskolas patys, eitų į minusą. O į minusą eiti nenori niekas.
Kaip bebūtų neigiamos palūkanos ir eurų perteklius reiškia ne tik džiaugsmą galutiniam vartotojui. Dabartinė situacija rodo, jog rinkos dalyviai nesitiki Europos ekonomikos realaus atsigavimo dar kurį laiką. Nepaisant to, jog ECB visomis priemonėmis stengiasi skatinti ir iš naujo užkurti ekonomiką, rinka dar bent 3 metus infliacijos augimo nesitiki. Kaip ir nesitiki palūkanų normų didėjimo.
Žinoma, tai gali keistis, tačiau visiškai realus ir Japonijos scenarijus. Japonijoje nulinės palūkanos ir labai mažas ekonomikos augimas stebimas ilgiau nei dešimtmetį. Nuo to šalis toli gražu nebankrutuoja ir nemerdi. Tačiau tiek finansų rinkos, tiek realūs ekonomikos faktoriai, kaip disponuojamos pajamos ar realūs atlyginimai, taip pat per daug neauga.
Kol kas tikėtis tokio varianto Europoje dar anksti. Tačiau po krizės atsiradusi baimė skolintis ir noras grąžinti visas turimas skolas, o tik tada prisiimti finansines rizikas, sukuria aplinką, kurioje visi nori gyventi saugiau ir nebandyti nieko rizikingo. O kuo mažiau rizikos- tuo mažiau perspektyvaus pelno.
Dėl baimės skolintis įmonės nevykdo kažkiek rizikingesnių projektų, žmonės kuria mažiau naujų ir rizikingų verslų, tik maža visuomenės dalis sutiktų mesti darbą, pasiimti paskolą ir bandyti įgyvendinti svajonių idėją. O būtent tokie dalykai ir generuoja didžiausią bei sparčiausią augimą. Tuo tarpu saugūs projektai ir investicijos generuoja tik minimalų ekonomikos prieaugį.
Nors ir galime džiaugtis sumažėjusiomis paskolų įmokomis, bet privalome sunerimti dėl ateities. Tai nereiškia, jog reikia eiti ir skolintis (nors tai būtų logiška, bet čia atskira tema). Tai reiškia, jog reikia užmiršti krizę ir betikslį taupymą. Laikas vėl pradėti džiaugtis gyvenimu.
P.S. norinčius tekstą nukopijuoti kaip kokį tai anti Europinį reikalą, siekiant papasakoti, kad va va Europa griūva, turiu nuliūdinti. Dabartinė situacija nereiškia, jog Europa griūva. Dabartinė situacija reiškia, jog ECB tam tikrų veiksmų nepriėmė laiku, todėl dar kelis metus pagyvensim su daug pinigų. Vėliau tie daug pinigų bus įsisavinti ir po 5 metų turėsim mums įprastą situaciją, su labiau integruota ir federalizuota Europa. Kas bus visiems tik į naudą tiek ekonominiu, tiek finansiniu, tiek geopolitiniu požiūriu. Ir euras nesugrius ir nedings.
