Kokią prasmę kariui turi toks dėmesį atkreipiantis atributas, papasakojo seržantas majoras Mickas Allcockas.
Pirmiausia plunksna kario beretėje naudojama tik rikiuotės ar laisvu metu ir yra vienas iš tarnybos viename ar kitame dalinyje ženklų. Tačiau tokias raudonas-baltas plunksnas nešioja tik Karališkojo fuzilierių pulko kariai iš Karalienės divizijos.
„Kiekvienam kariui didžiulė garbė nešioti raudoną-baltą plunksną savo beretėje. Taip parodome priklausymą garbingam savo pulkui, pasižyminčiam itin turtinga istorija“, – teigė jaunesnysis karininkas.
Jis dar pridūrė, jog jų pulkas buvo suformuotas tik 1968 m. iš anksčiau gyvavusių kitų keturių fuzilierių pulkų, taip pat ir 5-ojo Jos Didenybės pulko iš Fūto, kuris ir perdavė šią tradiciją.
Istorija nukelia į Amerikos nepriklausomybės karą, 1778 metais vykusį Šv. Lucijos mūšį. Tuo laiku britai nešiojo tik baltos spalvos plunksnas. Tačiau legenda teigia, kad po mūšio 5-ojo pulko kariai pamirkė savo plunksnas į nugalėtų prancūzų kraują taip įamžindami pergalę.
Karalius Jurgis IV 1829 m. išleido įsakymą visiems pėstininkų pulkams nešioti tik baltas plunksnas (vėliau šis nurodymas buvo pakeistas), tačiau paliko išskirtinę garbę 5-ajam pulkui iš Fūto nešioti baltą-raudoną papuošalą.
Pokalbio pabaigoje britų karys atskleidė ir dar vieną paslaptį: „Užtikrinant nepriekaištingą aksesuaro išvaizdą, jį privalu tausoti ir saugoti kiaurą parą. Mes net miegame su plunksna!“
Ir tai – tiesa. Kiekvieną vakarą papuošalas atsargiai išimamas iš beretės, supakuojamas į specialų maišelį ir kartu su kariu gulasi į miegmaišį.
