Lietuvos užsienio reikalų ir Energetikos ministerijos neseniai
gavo Baltarusijos Energetikos ministerijos laišką – jame prašoma
sudaryti galimybę ateityje naudotis Kruonio HAE. Lietuva šią
savaitę atsakė, kad tokios galimybės nėra, sako Energetikos
ministerijos atstovas.
„Mes informavome Baltarusijos ministeriją, kad Lietuvoje rinka
yra visiškai liberalizuota ir veikia pagal Trečiojo ES energetikos
paketo reikalavimus, o elektra prekiaujama laisvos rinkos principais
bei atsižvelgiant į ES reguliavimą. Pagal jį visa elektra turi
būti prekiaujama biržoje, todėl galimybių rezervuotis pajėgumus
elektros perdavimui per elektros jungtis su trečiosiomis šalimis
nėra“, – BNS sakė energetikos ministro atstovas spaudai Mantas
Dubauskas.
Kruonio HAE savininkės „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius
Misiūnas sako, jog Baltarusija nepaaiškino, kam jai reikalingos
Kruonio HAE paslaugos, tačiau tikėtina, jog ji nori rezervo būsimai
atominei elektrinei. Šalis pati neturi analogiškos Kruoniui
jėgainės, todėl tokios paslaugos ji turėtų prašyti kaimyninių
šalių.
„Jie gali turėti pas save rezervą (bet, kiek žinau, neturi)
arba gali susitarti su kaimyninėmis šalimis, kad jiems duotų kaip
paslaugą tokį rezervą (...) Nesu tikras, nes tokio prašymo nesame
gavę, todėl nežinome, kad jie dabar užsiima rezervo komplektavimu
atominei“, – BNS sakė D.Misiūnas.
Pasak jo, Baltarusija dalyvauja BRELL elektros energetikos žiede,
todėl yra pasirašiusi tarpsisteminius susitarimus su kaimyninių
šalių perdavimo operatoriais, įskaitant ir „Ligrid“, pagal
kuriuos ji gali prekiauti ir taip netiesiogiai Kruonio elektrinėje
rezervuoti elektrą.
„Tokio dalyko, kaip tiesioginis susitarimas tarp vieno ar kito
įrenginio savininko ir potencialaus jo kliento, nėra“, – BNS sakė
D.Misiūnas.
„Litgrid“ atstovai sako, jog užtikrinti rezervą Baltarusijai
ar kitam toje pat sinchroninėje zonoje dirbančiam operatoriui galima
ir būtina avariniu atveju.
„Kiekvienas toje pačioje sinchroninėje zonoje dirbantis
perdavimo sistemos operatorius atsako už rezervo palaikymą savo
teritorijoje. Padėti kaimyniniam operatoriui užtikrinti rezervus
avariniais atvejais yra normali, o dirbant toje pačioje
sinchroninėje zonoje – ir neišvengiama praktika“, – BNS sakė
įmonės komunikacijos vadovė Vilija Railaitė.
Pasak jos, dėl Kruonio HAE panaudojimo „Belenergo“ į
„Litgrid“ nesikreipė, nes Kruonio jėgainės savininkė yra
„Lietuvos energijos“ valdoma „ Lietuvos energijos gamyba“.
BNS kol kas nepavyko gauti nei Baltarusijos Energetikos
ministerijos, nei jos energetikos koncerno „Belenergo“ komentaro.
„Lietuvos energijos“ vadovo teigimu, Kruonio HAE buvo statyta
Ignalinos atominei elektrinei, jos pirminis tikslas buvo vadinamasis
antrinis rezervas atominiams reaktoriams.
„Hidroakumuliacinės elektrinės funkcija yra keisti naktinę
arba pigesnę elektrą brangesne. Antra funkcija yra rezervas, kurį
elektrinė teikia sistemos operatorei „Litgrid“. Jei kalbėti apie
pirmą funkciją, tai grynai prekybinis veiksmas – vienu metu elektrą
nuperki, kitu parduoti (...). Susitarimų ar ekskliuzyvinių teisių
čia nereikia. Jei kalbėti apie sistemines paslaugas, šiandien visą
balansavimą ir rezervavimą užtikrina „Litgrid“. Bendrovė taip
daro ne tik Lietuvoje, bet ir su kitomis šalimis, bendradarbiaudama
su jų sistemos operatoriais“, – aiškino D.Misiūnas.
2013 metais Rusijos koncernas „Rosatom“ buvo pareiškęs, esą
Kruonio HAE, jei veiktų kartu su Rusijos Karaliaučiaus srityje
statyta Baltijos atomine elektrine, galėtų uždirbti didelį pelną.
2010 metais susidomėjimą nuomotis Kruonio HAE buvo išreiškę
ir estai, dar anksčiau – Rusijos „Inter RAO“.
Kruonio HAE reikalinga ne tik šalies elektros poreikiams
patenkinti, saugumui užtikrinti, bet ir leidžia palaikyti mažesnes
elektros kainas. Jei nebūtų Kruonio, elektros kaina smarkiai
išaugtų.
Paprastai naktimis nuo dviejų iki keturių Kruonio HAE blokų
įkraunami pigesne naktine importuojama elektra. Dieną, kaip rezervas
nenumatytiems atvejams, lieka įkrauti du blokai. Likusi elektra
parduodama rinkai.
