Seimas antradienį žengė ryžtingą žingsnį. Nuo 2016 m. sausio 1 d. degalinės nebegalės prekiauti alkoholiu. „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ policijos generalinis komisaras Linas Pernavas džiaugėsi tokiu parlamentarų sprendimu, tačiau tai – tik mažas žingsnis į priekį.
Ateityje gali būti svarstomos ir kitos kompleksinės priemonės – alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimas, specializuotos parduotuvės, perkančiųjų asmens dokumento prašymas visais atvejais.
„Problemų turime daug. Į degalines atvažiuoja asmenys, kurie po to vairuoja išgėrę. Jeigu kažkam reikia alkoholio, degalinė nėra ta vieta, kur važiuojam nusipirkti, tam yra pakankamai daug parduotuvių“, – kalbėjo L. Pernavas.
Anot komisaro, toks draudimas girtaujančių lietuvių problemos neišspręs. Degalinėms kirsiantis sprendimas priimtas po skaudžių įvykių Kražiuose, tačiau, pasak L. Pernavo, toks draudimas Kražių žudikui įtakos padaręs nebūtų, kadangi pastarasis pigų vyną ir alų pirkdavo parduotuvėse.
Po žudynių Kražiuose Vidaus reikalų ministerija taip pat ėmėsi veiksmų ir įpareigojo policiją tikrinti socialinės rizikos asmenis bei keistis informacija su kitomis tarnybomis. Anot policijos generalinio komisaro, toks sprendimas nepareikalaus nei daugiau lėšų, nei pajėgumų – policija visoje Lietuvoje dirbs su tuo, ką turi.
Pastarosiomis dienomis pasigirdo kalbų, kad probacijos, arba lygtinio paleidimo, sistema šalyje neveikia. Kalėjimų departamento direktorė Živile Mikėnaitė tokias kalbas neigė, kadangi po 2012 m. priimto įstatymo statistiniai duomenys kasmet gerėja.
„Pasakyti, kad tai neveikia, negalime. Tik 6 proc. iš 8 tūkst. probacijos įskaitoje esančių žmonių yra padarę nusikaltimus ir pradėti ikiteisminiai tyrimai. Efektyvumas yra“, – laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo Ž. Mikėnaitė.
Anot teisingumo viceministro Pauliaus Griciūno, negalima teigti, jog probacijos sistema šalyje neveikia. Pati sistema yra sukurta tam, kad kuo mažiau kalinių būtų įkalinimo įstaigose, mat valstybei tai kainuoja kur kas brangiau. Jeigu probacijos sistema valstybei atsieina apie 600 tūkst. eurų per metus, tai nuteistųjų išlaikymas įkalinimo įstaigose – dešimtis kartų brangiau.
„Probacija pigiau nei laisvės atėmimas, pinigai taupomi. Visame pasaulyje, moderniose praktikose bandoma daryti viską, kad asmuo nebūtų laisvės atėmimo įstaigose“, – kalbėjo viceministras.
Prezidentė artimiausiu metu žada Seimui pateikti pataisas, pagal kurias pareigūnai turėtų įrankius kuo greičiau visuomenę apsaugoti nuo grėsmę keliančių asmenų.
Pataisomis būtų numatyta, kad jeigu probacijos sąlygomis laisvėje esantis asmuo nevykdo teismo įgaliojimų, pareigūnai turėtų per 24 val. kreiptis į teismą, o šis sprendimą turėtų išnagrinėti per tris dienas. Anot Ž. Mikėnaitės, tokios pataisos itin pagerintų operatyvumą, mat dabar sprendimo nagrinėjimas teisme gali užtrukti mėnesį ar daugiau.
Policijos generalinis komisaras netgi turi pasiūlymų, kaip pagerinti visą probacijos sistemą ir pagreitinti atsakingų institucijų darbą.
„Galima automatizuoti sistemą, kad probacijos tarnyba gautų signalą, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, paprastai tariant, užsidega raudona lemputė“, – kalbėjo L. Pernavas.
