Santuokų rūmai – be santuokų?

Vilniaus santuokų rūmai šiomis dienomis ūžia kaip avilys. Mat paaiškėjo, kad sostinės valdžia ketina iškraustyti Civilinės metrikacijos skyrių, o pačius rūmus išnuomoti ar net parduoti, rašo „Lietuvos rytas“.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė „Sostinei“ tokių žinių nepatvirtino ir apie planus iškeldinti Santuokų rūmus esą negirdėjusi. „Net jei taip ir būtų, ko čia išsigąsti? Daugiau nekomentuosiu“, – trumpai atsakė I.Jurgutienė.

Tačiau pats meras R.Šimašius patvirtino, kad tokių planų iš tiesų esama. Apie juos žino ir Rotušės valdytojo pavaduotoja Laima Nerkevičienė – į Rotušę norima perkelti santuokų ceremonijas ir registraciją.

Iš principo tai įmanoma, tiktai reikėtų išgriauti sieną ar dar geriau – perstatyti XVI amžiuje pastatytą Rotušę.

„Galiu patvirtinti, kad Santuokų rūmų perkėlimo galimybė šiuo metu svarstoma, nagrinėjami visi tokio sprendimo argumentai „už“ ir „prieš“, – „Sostinei“ pripažino meras R.Šimašius.

Tačiau konkretūs nutarimai dar nepriimti. „Jeigu tokia iniciatyva pasirodytų priimtina vilniečiams, iškilmingos santuokos ceremonijos būtų organizuojamos Rotušėje, o Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai, taupant savivaldybės ir visų vilniečių mokesčių mokėtojų lėšas, būtų perkelti dirbti į savivaldybės pastatą, kuriame po reorganizacijos kaip tik atsirado daugiau vietos“, – savo idėją paaiškino R.Šimašius.

Mero viešųjų ryšių atstovas Aleksandras Zubriakovas sakė, kad kai kuriais atvejais vilniečių poras Rotušėje galėtų sutuokti ir pats meras.

„Tokia praktika yra kai kuriose užsienio šalyse, gal ir Vilniuje prigytų tokia tradicija“, – svarstė A.Zubriakovas.

Manoma, kad atsirastų nemažai norinčiųjų gauti jungtuvių palaiminimą iš auksine juosta ir mero regalijomis pasipuošusio sostinės vadovo.

Savo požiūrį į sovietinės architektūros paveldą R.Šimašius parodė nukeldamas nuo Žaliojo tilto skulptūras. Tačiau į Kultūros vertybių registrą įtrauktus rūmus jam lengva ranka nugriauti vargu ar pavyks.

Mat geležiniai „balvonai“ buvo avarinės būklės, paveldosaugininkai leido juos nuimti ir suguldyti „Grindos“ aikštelėje.

Vilniaus santuokų rūmai irgi aptriušę, tačiau dėl techninės jų būklės prikišti nėra ko. Maždaug prieš dešimtmetį rūmai atrodė tikrai varganai, laiptai buvo gerokai aptrupėję. Dabar jie sutvarkyti, tik cemento siūlės matyti.

Pastatas neatrodo nudrengtas ir iš vidaus, nors sovietmečiu kokybiška statyba buvo retas reiškinys.

„Vis dėlto Santuokų rūmai buvo statomi atidžiai, kokybiškai. Buvo naudojamos geriausios to meto technologijos. Kai prieš 5 metus statybininkai keitė lubas, stebėjosi, kokių gerų, patvarių šiltinimo ir izoliacinių medžiagų anuomet būta“, – pasakojo Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėja I.Jurgutienė.

Meras R.Šimašius sakė, kad verta gerai pasukti galvą, ką daryti su rūmais.

„Kadangi Vilniaus santuokų rūmų pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą, būtų svarstomas ir pastato likimas: patalpas būtų galima nuomoti, parduoti, siūlyti dabartiniams nuomininkams.

Juk pastate veikia ne tik Civilinės metrikacijos skyrius, jį iš savivaldybės nuomojasi privačios įmonės“, – sakė meras.

Tiesą sakant, nuomininkų Santuokų rūmuose nėra daug. Patalpas nuomojasi dvi su vestuvių paslaugomis susijusios įmonės (fotografijos ir puošmenų, drabužių) ir Valstybinis istorijos archyvas. Mat čia saugoma 30 milijonų santuokų, gimimų, mirčių, ištuokų liudijimų.

Parduoti paveldo saugomo statinio įstatymai nedraudžia, bet naujam savininkui savo fantaziją tektų pažaboti.

Iš tikrųjų pastate beveik nieko negalima daryti. Ne tik rūmai kaip statinys įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, pačių rūmų viduje kimšte prikimšta paveldo. Šiukštu, nejudinamo.

Vis dėlto išnuomoti rūmus (apie tai mąsto ir meras R.Šimašius) būtų daugiau galimybių.

Bet tokiu atveju Vilniaus savivaldybė turėtų labai atidžiai pasidomėti kandidatais į nuomininkus. Beveik prieš 20 metų kilęs sekso skandalas parodė, kad į santuoką įtvirtinančius rūmus buvo nusitaikę pasaulinės pornografijos gamintojai.

Iki šiol erotikos portaluose galima rasti pornografinių nuotraukų, kuriose matyti rūmų interjero detalių, Vytis ir Lietuvos trispalvė.

Pornografinėje fotonovelėje vaizduojama, kaip tariamas kunigas Vilniuje smaginasi su dviem merginomis, iš jų viena lyg vaizduoja jaunikį, kita – nuotaką.

Tai buvo 1997 metais sukurtas lenkų pornografinių filmų prodiuserių projektas. Kaip jie pateko į Vilniaus santuokų rūmus, liko neaišku.

Tuometis Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Povilas Mickūnas tikino buvęs apgautas, užsienietis fotografas esą išsinuomojęs salę fotografuoti vestuvinių suknelių kolekciją.

Ar Rotušė lengvai būtų pritaikoma tuoktuvių ceremonijoms?

Rotušės valdytojo pavaduotoja L.Nerkevičienė abejodama kraipė galvą: „Na, nebent išgriautume sienas. Ir dabar savaitgaliais sutuokiame vieną kitą porą, bet tapti pagrindiniu tuoktuvių centru, sutuokti per dieną 20 ir daugiau porų – tam Rotušė nepritaikyta.“

Nepritaikyti ir vidaus laiptai, nėra persirengimo kambariams, svečių menei tinkamų patalpų. Pagrindinėje salėje vaizdą užgožia kolonos.

„Žinau apie mero norą tuokti poras Rotušėje. Labai norint tai nėra neįmanoma.

Tačiau siekiant pertvarkyti miesto Rotušės vidaus patalpas reikėtų labai daug lėšų, nežinia dar, ką keisti viduje leistų paveldosaugininkai“, – abejojo L.Nerkevičienė.

Lietuvos SSR valstybinė komisija Civilinės metrikacijos rūmų K.Kalinausko gatvėje priėmimo aktą pasirašė 1975-aisiais. Tačiau Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus senbuviai teigė, kad pirmoji pora buvo sutuokta 1974-ųjų gruodžio 31 dieną.

Vilniaus santuokų rūmai K.Kalinausko gatvėje anuomet buvo architektūrinė sensacija visoje Sovietų Sąjungoje. Rūmų projekto autorius architektas Gediminas Baravykas (1940–1995 m.) buvo apdovanotas SSRS Ministrų Tarybos premija.

Apžiūrėti Vilniaus santuokų rūmų buvo vežami turistai iš visos tuometės Sovietų Sąjungos.

Praėjusiais metais Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruota 5800 santuokų, 10 tūkst. 599 gimimai, išduoti 6 tūkst. mirties, 2194 skyrybų liudijimai.