Tikriausiai tai buvo žurnalas „Tarybinė moteris“, kurį prenumeravo, bet neskaitydavo dėl neturėjimo laiko per krūvą darbų mama, o pavartydavo jos sūnus, kuris skaitydavo viską, kas tik papuola po ranka: knygas, žurnalus, visus laikraščius, įrenginių naudojimo instrukcijas, vaistų receptus, įvardijimus prekių etiketėse, tarpuvartėse iškabintus sovietinius šūkius ir lozungus, užrašus viešuosiuose tualetuose, net svetimus laiškus.
Buvau 8 metų, dar nevedęs, todėl diskusijos faktą prisimenu, bet negaliu tvirtinti, visiškai neatsimenu, kad pats būčiau joje dalyvavęs, pareikšdamas savo atskirąją nuomonę. Tačiau nuo to laiko jaučiu ypatingą potraukį, virstantį virpuliu, diskutuoti, ypač kai savo nuomonę išsako dailioji lytis.
Praeitą kartą gindamas progresinių mokesčių idėją skaitytojų komentatorių rubrikoje sulaukiau šiokių tokių atsiliepimų, o labiausiai pribloškė vienos ne mažiau intelektualios nei Aušra Maldeikienė damos (lytį išduoda nervingas tonas) griežtas tokios pozicijos vertinimas, autorių išvadinant kvailiu, bailiu ir tinginiu.
Kai pagalvoji, kiek daug ydų tokiame menkame kūne!
Jeigu norite sužinoti, nuolankus jūsų tarnas taip pat yra linkę klasifikuoti moteris, nepraleisdamas progos nurodyti dviejų pagrindinių moteriškosios populiacijos pogrupių: 1) labiau gražios nei protingos, 2) labiau protingos nei gražios.
Tačiau, neduokdie, gyvenime sutikti ne tik protingą, bet podraug ir gražią moterį, man tai visados baigiasi katastrofa, iš anos pusės skriejant žodžiams, kuriuos dar ilgai kartoja kalnų aidas apie tai, kad esu kvailys ir tinginys arba tinginys ir kvailys. Gali verstis pro galvą, stenkis nesistengęs, bet tokiame įvertinime jokios erotinės užuominos taip ir nerasi.
Kita vertus, pratęsdamas progresinių mokesčių temą atkreipsiu dėmesį į dabar vis didesnę reikšmę šiuo klausimu įgyjantį laiką. Kaip atrodo, lietuviai, paskutinieji pasikrikštiję Europoje, turi progą pakartoti savo rekordą paskutinieji įsivesdami progresinius mokesčius. Tokia šlovė mus gali pasivyti jau greitai.
Daugelis komentatorių išsako nuomonę, esą socialdemokratų pasiūlymas Seime inicijuoti progresinių mokesčių įstatymą yra visiškas blefas, jiems neturint jokių rimtų ketinimų, o tik pučiant dūmus į akis politinio savanaudiškumo, dividendų vaikymosi sumetimais.
Ar tokiu atveju socialdemokratai netampa panašūs į tą kavalierių, kuris daug žadėjo, bet apgavo mergelę, palikdamas ją senmergiauti?
Tokia galop išryškėja erotinė potekstė.
