„Formuojama nuomonė, esą „Kamšos namų“ statytojai šiurkščiai įsiveržė į Kamšos botaninio draustinio teritoriją, reikalaujama griauti namus. Nuomonės grindžiamos emocijomis, o ne teisės aktais, nešališkumu.
Blogiausia, jog dėl šio teisinio ginčo nežinioje atsidūrė niekuo dėti gyventojai, sklypų savininkai „, – skelbiama ketvirtadienį išplatintame Kauno rajono savivaldybės pranešime, kurį parengė Urbanistikos skyriaus vyriausieji specialistai Jurgita Rimavičienė ir Mindaugas Kruopis.
Ginčas vyksta dėl gyvenamųjų namų statybos, kuri vykdoma buvusioje sodo teritorijoje, besiribojančioje su Kamšos miško teritorija. Visus taškus šioje istorijoje sudėlios teismai.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, siekiant sudaryti teisines prielaidas žemės sklypo paskirties keitimui iš žemės ūkio į kitą, 2007 metais buvo pradėtas rengti gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų išdėstymo bei infrastruktūros plėtros specialusis planas bei žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą detalusis planas.
Savivaldybės komisija išsiaiškino, jog statybas kritikuojančios Aplinkos ministerijos padalinys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nebuvo nustačiusi tikslių Kamšos botaninio draustinio ribų.
Saugomų teritorijų valstybės kadastras nebuvo pritaikytas identifikuoti konkrečios teritorijos ribas ir patikrinti arba kaip nors kitaip palyginti turimus duomenis su registro duomenimis.
Plano rengėjas dar 2007 metais kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (KRAAD) prie Aplinkos ministerijos, prašydamas atsakyti, ar planuojama teritorija Noreiškiškėse patenka į Kamšos zoologinį-botaninį draustinį.
Tačiau aplinkosaugininkai nepateikė informacijos, ar ši teritorija teritorija patenka į Kamšos draustinį ir nenurodė tikslių jo ribų – perdavė tik 1998 metų Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus kartografiniu pagrindu paruoštą ištrauką iš Valstybinio botaninio-zoologinio draustinio plano bei paminėjo,kad kitokios informacijos jie neturi.
Planuotojas, įvertinęs gautą kartografiniu pagrindu paruoštą draustinio ribų planą, nustatė, kad nagrinėjama teritorija ribojasi su Kamšos draustiniu.
Kartu su kitomis institucijomis, KRAAD išdavė planavimo sąlygas gyvenamųjų teritorijų ar kitos paskirties pastatų išdėstymo specialiojoplanavimo dokumentui rengti.
Vykstant specialiojo planavimo procesui, buvo atlikta strateginių pasekmių aplinkai vertinimo procedūra.
Tarp vertintojų buvo KRAAD bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Ši institucija pateikė išvadą, kad „specialiojo plano įgyvendinimas, gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų statyba nedarys reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijai, todėl šiuo atveju neprivaloma atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.
Išvadą pasirašė tuometė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė.
„Todėl šiandien keista girdėti šios valstybės tarnautojos viešai reiškiamą nuomonę,esą gyvenamųjų namų statybos padarė žalos Kamšosdraustinyje saugomoms vertybėms.
Specialusis planas buvo viešai apsvarstytas ir suderintas atsakingose institucijose.
Tik gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo teigiamas išvadas, Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino specialųjį planą“, – teigiama savivaldybės pranešime,
Baigus specialiojo planavimo procedūras, 2007 metais buvo pradėtas žemės sklypo detalusis planas.
Kartu su kitomis institucijomis, šiam detaliajam planui pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimui iš žemėsūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybų sąlygas išdavė ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Planas taip pat buvo paviešintas ir protokolu suderintas.
Po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikros, detalųjį planą patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba.
Planavimo dokumentų derinimo procedūros vyko Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje Nuolatinėje statybos komisijoje, kurioje privalėjodalyvauti ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė bei vyriausiasis specialistas Silvijus Klenauskas.
Šie komisijos nariai turėjo galimybę išreikšti savo poziciją, patikrinti dokumentų tikrumą, tačiau į komisijos posėdžius neatvykdavo.
Žemės valdytojai, pateikdami atestuotų projektų vadovų parengtus techninius projektus, kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, prašydami išduoti statybų leidimus.
Minėtoje teritorijoje gyvenamųjų namų statybų leidimai buvo išduoti nuo 2011 metų, skirtingais laikotarpiais.
Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 metų kovo 3 dienos sprendimu projektai derinti Nuolatinėje teritorijų planavimo dokumentų derinimo komisijoje, į kurią buvo pakviesti ir aplinkosaugininkai iš Kauno marių regioninio parko ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento.
Kauno rajono savivaldybės administracija, remdamasi tuo metu galiojančiu Statybos įstatymu, poįstatyminiais aktais, atsižvelgdama į statybos sklypuose įregistruotus apribojimus ir specialiąsias naudojimo sąlygas, atliko projektų derinimo ir tvirtinimoprocedūras.
Tarp techninius projektus tikrinusių institucijų buvo ir Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas.
„Ypač svarbu, jog planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo laikotarpiu nuosavybės dokumentacijoje, nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo informacijos apie saugomų teritorijų apribojimus.
Nebuvo ir iki šiol nėra įrašų apie botaninius, zoologinius draustinius, su jais susijusių apribojimų“, – teigiama savivaldybės pranešime.
