Susidaro įspūdis, kad šalies vadovė kone tyčia provokuoja parlamentarus jai priešintis. Juk pasikvietusi Seimo valdybą kalbėtis į Prezidentūrą, ji nesitarė dėl galimų kandidatų į generalinio prokuroro postą, nesvarstė net jų parinkimo principų, o kėlė ultimatumus.
Tiesą sakant, prezidentės reikalavimai panašūs į šantažą. Kaip kitaip vadinti jos grasinimus paskelbti operatyvinę informaciją apie neva neaiškių jėgų veikiamus generalinį prokurorą skirti trukdančius politikus, jei Seimas vėl blokuos jos pasiūlytą kandidatą?
Nors šalies vadovė kalbėjo, kad bus priversta taip pasielgti tik tuomet, jeigu Seimas nepaklus jos valiai, nieko nelaukdama įvardijo konkrečių penkių politikų pavardes, o jas sužinojo ir žiniasklaida. Kitaip sakant, džinas jau išleistas iš butelio.
Šių Seimo narių reakcija buvo nuspėjama iš anksto, gal tik jų komentarų „Lietuvos rytui“ sarkazmas rodo, kad prezidentė sulaukia vis tiesesnio ir aštresnio atkirčio. Jie kone tyčiojosi sakydami, kad gal D.Grybauskaitei prisisapnavo, jos minėtą operatyvinę pažymą turbūt lėmė mėnulio fazė ar šalies vadovės patarėjai ką nors ne taip nugirdo Seimo tualete.
Visi penki prezidentės užsipulti Seimo nariai yra gana įtakingi ir savarankiški politikai, todėl galima laukti, kad dabar jie jau net iš principo priešinsis jos užmojams ir rems siūlymus riboti šalies vadovės galias.
Krinta į akis, kad D.Grybauskaitės spyrio sulaukę parlamentarai priklauso ne tik valdančiajai daugumai, bet ir opozicinei Liberalų sąjūdžio frakcijai bei Mišriai Seimo narių grupei.
Beje, per susitikimą su Seimo valdyba D.Grybauskaitės siūlymus palaikė tik visuomet ją remiantis konservatorius Andrius Kubilius. Versdamasis kone per galvą, kad tik prezidentei įtiktų, šis politikas nieko nauja neparodė.
Užtat komediją primena A.Kubiliaus siūlymas nedelsiant nušalinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Julių Sabatauską remiantis prezidentės užuominomis, neva šis ir dar du parlamentarai Kaišiadoryse su teisėjais sąmokslavo prieš jos siūlomą kandidatą į generalinius prokurorus.
Kol kas pati D.Grybauskaitė tik grasino, kad paviešins šią informaciją, jei Seimas jai nepaklus. Bet A.Kubilius jau skuba rengti J.Sabatauskui linčo teismą, naudodamasis „Lietuvos ryto“ sužinota neoficialia informacija, nors parlamentarai prezidentės teiginius pavadino visišku melu.
Neabejotina, jog dar vienas skandalingas atvejis, kai prezidentė mosuoja operatyvinėmis pažymomis, tiesa, šį kartą jų niekam neparodydama, tik pastūmės Seimą teisiškai griežčiau reglamentuoti tokios informacijos naudojimą.
Naujas prezidentės ir Seimo priešpriešos raundas jau skatina politikus aktyviau remti įstatymų projektus, kuriais būtų mažinamos jos galios skiriant generalinį prokurorą.
Jei parlamentas priimtų teikiamą Prokuratūros įstatymo pataisą, kuria generalinį prokurorą, Seimui pritarus, kaip ir dabar, skirtų ir atleistų prezidentas, bet kandidatūrą teiktų Vyriausybė, o jai kandidatus siūlytų Aukščiausiojo teismo pirmininkas ir teisingumo ministras, realiai lemiamas balsas tada priklausytų valdančiajai daugumai.
Suprantama, šis siūlymas labai piktina D.Grybauskaitę, nes jai teliktų daugiau formaliai laiminti valdančiųjų partijų valią.
Žinoma, priimti tokią įstatymo pataisą nėra paprasta. Kai kurie paprastai visada prezidentės poziciją teisiniais argumentais paremiantys konstitucinės teisės profesoriai pareiškė, kad tai prieštarautų Konstitucijai. Jų nuomonę pakartojo ir Seimo Teisės departamentas.
Bet Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsisakė pritarti parlamento teisininkų išvadai, kad gali būti pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, jeigu generalinio prokuroro parinkimo teisė būtų atimta iš prezidentės ir perduota Vyriausybei.
Regis, po naujausių prezidentės grasinimų Seimui politikų noras priešintis jos valiai tik sustiprėjo. Vargu ar buvo galima laukti ko kito, kai šalies vadovė Prezidentūroje tėškė, kad šiame Seime nėra su kuo kalbėtis.
Sunku pasakyti, kodėl D.Grybauskaitė, užuot mėginusi kokiu meduoliu palenkti Seimo valdybą į savo pusę, pasirinko vien botagą. Gal tik taip ji įsivaizduoja savo vaidmenį valstybėje – visi jos turi bijoti? Reikalavimas Seimui balsuoti dėl generalinio prokuroro ne slapta, o atvirai irgi rodo, kaip šventai šalies vadovė tiki, kad politikai išsigąs ir laimins jos pasirinktą kandidatą.
Viešai pareikšdama, kad dar šiais metais reikia paskirti generalinį prokurorą, bet kartu pati degindama dialogo su parlamentarais tiltus, prezidentė stumia save į aklavietę. Neatmestina, kad parinkusi dar vieną kandidatą ji vėl galės tikėtis ne atviro balsavimo ir pritarimo Seime, o tiek slapto, tiek atviro priešinimosi jos siūlymui.
Blogiausia, kad šio ambicijų karo auka tampa Generalinė prokuratūra. Iš tiesų dėl šios institucijos stabilumo labai svarbu paskirti nuolatinį vadovą, tik, be abejo, ne kišeninį, o autoritetingą, savarankiškai dirbti gebantį profesionalą.
