Dvasininko teigimu, po šeimos klausimams skirto sinodo išsakytos
bendros pozicijos, kad bažnyčia turi labiau atsiverti sunkumų
šeimoje turintiems žmonėms, realių pokyčių dar reikės palaukti.
Ir ne tik dėl to, kad sinodo nuomonė – tik patariamoji popiežiui,
skelbsiančiam galutinį dokumentą, bet ir dėl to, kad turi
pasikeisti žmonių mentalitetas. Kol tikėjimas dažnam yra
tradicijos, o ne dvasinis dalykas, sunku pasiūlyti didesnę
bažnyčios pagalbą planuojant šeimą ar šeimai yrant.
„Manau, kad sinodo vaisiai bus vėliau, tai yra tik kelio
pradžia, pakeisti mentalitetą yra labai sunku. Pagalvokite, Vatikano
antrajame susirinkime, kuris vyko prieš 50 metų, tiek gražių
dalykų pasakyta ir tiek mažai jų įgyvendinta. Užtrunka, kol
dalykai įeina į mąstyseną“, – interviu BNS sakė kardinolas.
Jis teigia, kad sinodas siūlo daugiau klausimų patikėti
vertinti kunigams, kurie galėtų individualiai spręsti kiekvieno
asmens praktinę situaciją.
„Jei konkrečiai kalbėtume apie įsipareigojimus šeimoms,
sinodas paliko bažnyčiai rūpestį geriau paruošti žmones
santuokos sakramentui, juos palydėti – ne tik iki santuokos, bet ir
po to, ir net subyrėjusiai šeimai, toliau sakyti jiems – jūs
esate bažnyčios nariai, niekas jūsų nediskriminuoja, niekas jūsų
neatmeta, eikime ir kartu gyvenkime. Aš manau, kad atsakomybės bus
daugiau vyskupams, dvasininkams, kaip geriau atlikti mūsų pareigą.
Manau, kad Lietuvoje ši žinia turėtų paliesti visus mūsų
kunigus, dvasininkus – kitaip žvelgti į šeimą, nematyti jos tik
pagal doktriną: šitie tokie, šitie kitokie, šitiems galima,
kitiems negalima“, – sakė A.J.Bačkis.
Kartu jis teigė, jog ir patys žmonės po gero pokalbio su kunigu
gali labiau įvertinti galimybę eiti į bažnyčią ir nepriimant
komunijos.
„Aš iš savo patirties galiu pasakyti – kai su žmogumi gerai
išsikalbi, jį jautriai supranti, išaiškini, kokia yra padėtis,
tai jis nemato, kad čia yra toks gyvybinis dalykas – gali ar negali
eiti komunijos. Čia nėra esmė. Manau, jautrumo ir supratimo tiems
žmonėms trūksta, pradėkime nuo elementaraus žmogiškumo,
mokėkime priimti“, – ragino kardinolas.
Paklaustas, ar geresnis ruošimas santuokai reiškia, kad
santuokos sakramentą gali būti gauti sunkiau, kardinolas pabrėžė,
kad bažnyčia negali atsisakyti sutuokti dėl negilaus tikėjimo.
„Tikėjimo klausimo negalime pamatuoti, jei kas prašo
santuokos, negalime atmesti, bet tas sakramento supratimas – kunigai
turėtų per paruošimą santuokai prie to privesti. Aš galvoju apie
tuos, kurie ima santuokos sakramentą tik todėl, kad seneliai ar
tėvai to prašo, kurie tikrai niekad nelanko bažnyčios, nueina į
bažnyčią tik santuokai ir daugiau neis. Tai koks jo supratimas tos
santuokos? Čia galima abejoti – jei nėra tikėjimo, ar yra tikrai
priimta bažnytinė santuoka. Čia klausimas teologams“, – svartė
jis.
Kartu jis pripažino, jog keistis turi kunigų rengimas, kad jie
būtų atidesni šeimai ir geriau suprastų, kaip ji egzistuoja
praktikoje.
„Reikia bažnyčiai prisitaikyti – doktrina lieka ta pati, bet
galime prie žmonių kitaip prieiti. Ne tik galime, bet ir turime tai
daryti. Čia yra klausimas ir mūsų kunigų, kad mūsų dvasininkai
būtų tam pasirengę, kad geriau suprastų, kas yra šeimos
gyvenimas, kad būtų jautresni, kad formacijos laiku turėtų progų
susitikti su šeimomis, kad pajustų tą visą kitą pasaulį, čia
mes turime pasistengti. O paskui sielovadai dėmesys – ne tik
principas, kad tas gera, o tas nuodėmė, bet priartėti prie
žmonių“, – dėstė A.J.Bačkis.
Anot jo, gilinimasis į konkrečių žmonių istorijas gali
privesti prie leidimo priimti komuniją susituokusiems antrą kartą.
„Reikia žiūrėti, kaip viskas įvyko. Tuo atveju, jei
pripažįstama, gailimasi, kad taip atsitiko, ir norima eiti pirmyn,
pavyzdžiui, net susituokus antrą kartą dėl to, kad galėtų
padėti vaikams užaugti – reikia įvertinti ir pažiūrėti tada,
kaip galima toliau juos pilnai įvesti į krikščionišką
bendruomenę, kur paskutinis žingsnis būtų, sakyčiau, ir komunija.
Skirtumai yra labai dideli, reikia kiekvieną sąlygą išstudijuoti.
Sprendimas, žinoma, bus vidinis, sąžinės plotmėje, kaip mes
sakome, ir nebūtinai tai atidaro duris prie komunijos, bet gali
prieiti prie to, kad žmogus, kuris antrą kartą susituokęs,
gražią šeimą augina, tikrai yra meilė, vaikus auklėja
krikščioniškai, rodo tikrą geranoriškumą, toks žmogus pagal
mane, turėtų rasti savo vietą bažnyčioje, ir galėtų būti,
sakyčiau, ir krikštatėvis, nors dabar paprastai neleidžiama.
Kodėl ne? Jei jis rūpinasi savo vaikais, juos krikščioniškai
auklėja, kodėl jis negali ir kitam padėti? Kiekvienas atvejis yra
skirtingas, bet reikia, kad žmogus priimtų Dievo ir bažnyčios
gailestingumą, pats padarytų savo sąžinės įžvalgas, jei ką
nors blogo padarė, pats gailėtųsi ir norėtų kiek įmanoma
pataisyti padėtį ir eiti pirmyn. Tada atsiveria kelias ir
atleidimui, ir gailestingumui“, – sakė kardinolas.
Paklaustas apie sinodo poziciją į homoseksualius asmenis,
A.J.Bačkis sakė, kad tokių žmonių sąjungų bažnyčia „nė iš
tolo“ neprilygina šeimai ir šioje srityje pokyčių nėra, tačiau
savaime homoseksualūs asmenys nėra atskiriami nuo bažnyčios.
„(Sinodo dokumente) yra tik trumpas pasisakymas, kad yra
šeimų, kur yra ir homoseksualių asmenų, reikia su pagarba
žiūrėti, kaip jiems padėti ir panašiai, bet bažnyčia visiškai
nemato analogijos tarp šeimos ir dviejų homoseksualų sąjungos. Nė
iš tolo. Šito mes visai net nesvarstėme. Yra atskiras dalykas
pagarba žmonėms, nediskriminuoti, juos priimti, žmogiškai elgtis,
bet kalbėti, kad tokia sąjunga būtų šeima, negalime. Pagal Dievo
planą turi būti vyras ir moteris, to jis norėjo, tokiu būdu
gyvybė yra perduodama, tai yra ir meilės aktas. Nesugretiname tų
dviejų dalykų. Tegu juridiškai, civiliškai sprendžia kaip nori,
mums tai nėra šeima. Vadinkite kaip norite, gal partneryste, čia
kiekvienas kraštas pagal visuomenės jautrumą apspręs vienaip ar
kitaip, bet mes nesileidome į tuos dalykus“, – sakė A.J.Bačkis.
Vatikane tris spalio savaites vykusi generalinė Vyskupų sinodo
asamblėja buvo skirta šeimos pašaukimui ir misijai Bažnyčioje bei
šiuolaikiniame pasaulyje aptarti. Joje dalyvavo 270 viso pasaulio
vyskupų, tarp jų – kardinolas A.J.Bačkis.
Šis sinodas – antras ir paskutinis katalikiškojo mokymo šeimos
klausimais persvarstymo ratas. Sinodo patvirtintas baigiamasis
dokumentas įteiktas popiežiui, pagal jį popiežius skelbs oficialų
savo mokymo dokumentą – Posinodinį apaštališkąjį paraginimą.
